Televizijos nekentėjai ypač mėgsta idealų TV produktą – serialus.
Pasaulis pamėgo serialus taip, kaip kadaise buvo pamėgęs romanus, radijo laidas, kino filmus ir roko muziką.
Būtent serialai mus – intelektualus ir beraščius, kaimiečius ir miestiečius – suvienija geriausiai.
Kad ir kur vyktų tų serialų veiksmas – Meksikoje ar Afganistane, kosmose ar XVI amžiaus Anglijoje, Lietuvos kaime ar Niujorko dangoraižiuose – jų herojai yra mums artimi ir pažįstami. Vienus įsimylime o kitų pradedame nekęsti. Nes serialas yra knyga, filmas ir spektaklis viename.
Tradicinio filmo ar spektaklio rėmuose šiuolaikiniam žmogui yra ankšta ir nuobodu. Kam gi norisi kiekvieną kartą susipažinti su nauju herojumi ir iš naujo įsijausti į jo gyvenimą viso labo vos porai valandų?
O štai serialų herojai mums suteikia galimybę su jais praleisti daugiau laiko. Nes jei jau mylėti – tai ilgam, dar geriau – amžiams. Taip, kaip kadaise mylėjome romanų herojus ir jiems statėme paminklus.
Televizija yra vienas garbingiausių verslų pasaulyje – kiekvienas privatus TV kanalas išlaiko save. O tai reiškia, kad laidų ir serialų egzistavimo logika yra paprasta: arba žmonės juos žiūri ir jie gyvuoja, arba nežiūri ir jie miršta po savaitės, kad ir kokie prasmingi ar gilūs būtų.
Tai darvinizmas, kurio dėka išgyvena tik geriausieji. O tai reiškia, kad išgyvenantys serialai kuriami profesionaliai ir su užmoju. Savo biudžetu ir mastu jie po truputį netgi lenkia ilgametražius filmus. Sukurti „Kortų namelio“ seriją kainuoja maždaug dešimt milijonų JAV dolerių.
Ateityje jie tik tobulės. Kitaip nei realybės šou, kurie jau lyg ir mirė. Kitaip nei romanai, kurie buvo laikomi klasika, bet kažkodėl mokykloje mes buvome verčiami juos skaityti pagal programą. Prisiminkite bent vieną serialą, kurį jus kas nors vertė žiūrėti.
Kuo serialai pagerina mūsų gyvenimą? Pirmiausia jie padeda pabėgti nuo rutinos, kompensuoja bendravimo trūkumą ir, kad ir kaip skambėtų keistai, netgi vysto intelektą. Juk esame priversti nuolat svarstyti, kaip veiksmas rutuliosis kitoje serijoje.
Antra, serialai parodo, kaip gyvena ar gyveno žmonės kitur, ką jie mąsto ir valgo. Trečia, serialų sukeliamų emocijų niekada nesuteiks jokia knyga, nei kinas, nei spauda, nei sportas.
Kam skaityti romanus, jei juose nėra vaizdo? O štai seriale jis yra. Kam žiūrėti filmą ar spektaklį, jei herojų drama baigiasi vos po poros valandų? O štai seriale ta drama trunka du šimtus valandų.
Kam žiūrėti sporto varžybas, jei jose nėra intelekto? O štai seriale jo dažniausiai būna.
Ketvirta, ir svarbiausia, yra tai, kad visi serialai sukurti apie mus pačius. Kiekvieno mūsų gyvenimas yra toks, kaip ir televizijos seriale – mes taip pat mylime, kenčiame, griūvame ir keliamės.
Todėl iš serialų laimi visi: ir transliuotojai, ir žiūrovai. Todėl nesakykite garsiai, kad nežiūrite televizoriaus, nes dar išgirs televizijų vadovai ir nuspręs, jog neverta kurti serialų. Kaip jūs gyvensite tada?
