Tai nuspręsta šią savaitę aptarus kylančias problemas
susitikime su Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų
direktoriumi Andrew Bakeriu.
„Nusprendėme sukurti tokį darinį, kaip mes jį pavadinsime -
darbo grupę ar komisiją, į kurią įeitų ir žydų bendruomenės,
įskaitant poną A.Bakerį, atstovai, ir Vyriausybės institucijos. Ir
žingsnis po žingsnio tas problemas spręstume“, - sakė
A.Mačiulis.
Tokią ekspertų grupę premjerui A.Mačiulis sakė siūlysiąs
suburti artimiausiu metu.
Pasak jo, susitikime su A.Bakeriu įvardytos kelios problemos -
žydų architektūros paveldo išsaugojimo, kapinių priežiūros,
fiziniams asmenims priklausiusio turto grąžinimo.
„Buvo įvardytos problemos, aišku, turto grąžinimo klausimai.
Ne bažnytinio, o asmeninio turto grąžinimo klausimai tiems, kurie
yra ne piliečiai - mūsų įstatymai neleidžia grąžinti ne
piliečiams. Taip pat diskutavome dėl dvigubos pilietybės suteikimo,
žydų kultūrinio paveldo objektų tvarkybos darbų“, - sakė jis.
Anot Vyriausybės kanclerio, žydų paveldo objektų tvarkymui
būtų galima panaudoti integruotas teritorijų investicijas, taip pat
ir pačių žydų religinių bendruomenių, t.y. Gerosios valios fondo
lėšas.
Pats A.Bakeris ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad aktualūs
yra ne tik žydų turto atkūrimo ar kultūros paveldo objektų
išsaugojimo klausimai, bet ir tai, jog Lietuvos švietimo programose
per mažai kalbama apie žydų gyvenimą Lietuvoje iki Antrojo
pasaulinio karo.
„Lietuvoje žydų gyvenimo ir tradicijų, kultūrinės duoklės
istorija yra ilga, ji siekia daugybę amžių. Bet tai nėra
atspindima ugdymo medžiagoje mokyklose. Mes pastebime, kad
susiduriame su informacija apie žydus tik tuomet, kai kalbama apie
holokaustą, bet nieko nėra apie tai, kas buvo anksčiau. Aš
pabrėžiau, kad kai kuriais atvejais mes sužinome apie žydus tik
kai kalbama apie krikščionybės pradžią prieš 2000 metų, o tada
jie netikėtai dingsta. Mes žinome, koks svarbus žydų gyvenimas
vyko Lietuvoje. Žmonės mano, kad tai turėtų būti dalis mokymo
programos“, - sakė A.Bakeris.
Istoriniuose šaltiniuose apie žydų kūrimąsi LDK užsimenama
jau XIV a. pabaigoje, dažniau žydų kvartalai miestuose imti skirti
nuo XVI a. pradžios, o XVII amžiaus vidurio tokia gyvenimo forma
tapo visuotine.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami
lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš daugiau kaip 200
tūkst. Lietuvos žydų.
