Įsivaizduokite, kad ramų šeštadienio rytą tupite brūzgynuose prie kokios Dievo užmirštos upės, tvirtai laikydamas meškerykotį ir sriūbčiodamas termose snaudžiančią rytinę kavą. Staiga, prie jūsų prieina kitas žvejas. Pasisveikina, paklausia apie laimikį, paprašo cigaretės, persimeta dar keliais žodžiais ir pokštais.
Tai - niekuo neišsiskiriantis meškeriotojų pokalbis. Paupiai girdėjo milijonus tokių istorijų, kurios baigiasi, kai nepažįstamasis nubrenda savo keliais.
Tačiau praeina pusmetis ir jūs, gurkšnodamas alų populiariame miesto bare suprantate, kad šalia jūsų sėdi tas pats nepažįstamasis, kurį tą kartą sutikote prie upės! Jeigu pats to nesuprantate, tai jis gali prieiti ir tai priminti.
Galbūt, tai - tik smagus atsitiktinumas. Tačiau gali būti, kad jus bando įpinti į Rusijos žvalgybos tinklą. Ir nebūtinai turite būti stambi valstybės žuvis, kad priešiška valstybė bandytų taip jus supančioti.
Galbūt, vėliau su tuo nepažįstamuoju tapsite draugais, bendrausite net šeimomis, o vieną dieną jis paprašys visiškai nekaltos paslaugos. Tarkime, supažindinti su kokiu nors žmogumis, kuris dirba Lietuvos kariuomenėje, priklauso politinei partijai ar yra žurnalistu.
Apie tai, kad naujasis draugas yra Rusijos šnipas, jūs nesužinosite arba suprasite tik tada, kai jau būsite supančiotas.
Išsiuntė 11 šnipų
Per pastarąjį dešimtmetį iš mūsų šalies buvo išsiųsta vienuolika žmonių, kurie šnipinėjo priešiškai valstybei. Dažniausiai – Rusijai ir Baltarusijai. Apie tai šią savaitę pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Mūsų žvalgybos pareigūnai nurodė, kad rusų ir baltarusių šnipus labiausiai domina informacija apie valstybės vadovus, politinius lyderius, išrinktųjų sprendimus, mūsų šalies diplomatines pozicijas, partijų vidinį gyvenimą ir finansus.
Taip pat: situacija ekonomikai ir nacionaliniam saugumui svarbiuose sektoriuose, išradimai, naujos technologijos, karinės paslaptys, Lietuvos žvalgybos turima informacija apie priešus.
Dėl šios priežasties, dažniausiai šnipų taikiniu tampa žmonės, kurie turi leidimą dirbti su įslaptinta ar kita svarbia politine, karine, ekonomine, informacija. Dažniausiai tai: politikai, valstybės tarnautojai, kariškiai, žvalgybos ir teisėsaugos pareigūnai.
Tokie žmonės, kurie prisideda prie valstybės valdymo, dažniausiai yra mokomi, kaip atpažinti nedraugiškų žvalgybų prisilietimus. Tačiau VSD įspėja, kad Rusijos ar Baltarusijos šnipų taikiklyje galite atsidurti ir jūs.
Taikinyje - ir studentai
Pareigūnų teigia, kad priešiškų valstybių šnipus gali sudominti net tie, kurie išvis dar neturi jokio darbo.
Pavyzdžiui, talentingi jaunuoliai, perspektyvūs studentai, mažai kam žinomi jauni politikai ar žurnalistai, kurie vėliau gali išsiauginti savo autoritetą ir daryti įtaką viešajai nuomonei. Taip pat jauni mokslininkai ar pradedantys valstybės tarnautojai, kurie gali padaryti karjerą.
Jūs galite sudominti priešiškas valstybės ir tada, kai bendraujate su tokias žmonėmis – nuo perspektyvių jaunuolių iki pareigūnų, dirbančių su slapta informacija. Šnipai gali pasinaudoti jumis, kad gautų priėjimą prie juos dominančio žmogaus.
Pasinaudoja silpnybėmis
Kaip teigia VSD, renkantis taikinius svarbiausi yra du kriterijai – ar turite galimybę padėti gauti juos dominančią informaciją, o taip pat ar yra motyvų, dėl kurių sutiktumėte bendradarbiauti su agentais.
Pavyzdžiui, turite skolų, didelių gydymo išlaidų, jaučiatės neįvertinti darbe, baiminatės, kad kas nors gali paviešinti jus kompromituojančią informaciją apie šeimą, lytinę orientaciją, priklausomybes. Motyvu gali būti ir tai, kad esate kitos tautybės arba simpatizuojate Rusijai ar Baltarusijai.
Klasikinis tokio verbavimo atvejis – Hermanas Simmas, kuris vadovavo Estijos gynybos ministerijos padaliniui, atsakingam už slaptą informaciją. Rusams jis tarnavo 13 metų, o buvo suviliotas, nes mėgo prabangą, norėjo atkeršyti už tai, kad nebuvo paaukštintas ir bijojo, kad kas nors gali atskleisti jo ryšius su KGB.
Klausosi pokalbių
Tam, kad galėtų jus užverbuoti, šnipai turi surinkti pakankamai informacijos. Įdomu tai, kad apie jūsų asmeninį gyvenimą, charakterio savybes, pomėgius, problemas gali sužinoti net nenaudodami jokių ypatingų technologijų.
Informacija apie jus gali būti renkama socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“, „Linkedin“ ir kituose. Taip pat per draugus arba „atsitiktinai“ užkalbinus jus žvejyboje, viešame renginyje. Šnipai gali apsimesti kitų šalių diplomatais, žurnalistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Pavyzdžiui, 2012 metais iš Lietuvos buvo išsiųstas „Baltijos tyrimų instituto“ Kalingrade direktorius Vadimas Smirnovas. Rusijos žvalgybai tarnavęs vyras mūsų šalyje bandė užmegzti ryšius su politikais ir politologais. Jis apsimetė, kad rašo disertaciją apie Lietuvos politinį elitą.
VSD pabrėžia, kad Rusijos ir Baltarusijos šnipai gali neteisėtai pasiklausyti jūsų telefoninių pokalbių, per virusus įsiskverbti į kompiuterį, elektroninį paštą, socialinio tinklo paskyrą. Rusai turi tokią galimybę dėl Kalingrade įrengtų technologijų.
Mūsų žvalgybos pareigūnai įspėja: dėl šios priežasties griežtai rekomenduojama telefonu neaptarinėti valstybės paslaptį sudarančios informacijos. O jeigu lankotės Rusijoje ar Baltarusijoje, rekomenduojama neaptarinėti net jautrios asmeninės informacijos.
Nepaisant to, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos mūsų šalyje žaidžia negarbingus, purvinus žaidimus, tačiau VSD pateikė kelis patarimus, kaip išvengti tokių problemų.
* * *
Kaip suprasti, kad jumis domisi šnipas?
Dažniausiai šnipinėjimas yra ilgas, nuoseklus ir gerai slepiamas veiksmas. Tačiau susipažinus su žvalgybos tarnybų naudojamais metodais ir veiklos būdais, šnipinėjimas gali būti pastebėtas ir sustabdytas. VSD pateikia situacijas, kurios rodo, kad jumis gali domėtis užsienio žvalgybos tarnybos.
- Užsienietis (ypač užsienio diplomatas ar kitas pareigūnas) skiria daug pastangų siekdamas užmegzti draugiškus santykius ir įgyti Jūsų palankumą. Toks asmuo dažnai kviečia praleisti laiką neoficialioje aplinkoje, ieško bendrų pomėgių, vaišina restoranuose, dovanoja dovanas.
- Diplomatas ar kitas užsienio pareigūnas prašo „draugiškos“ paslaugos. Pradžioje tai gali būti prašymas surasti nereikšmingos informacijos (pavyzdžiui, viešus statistinius duomenis). Ilgainiui jis vis labiau ima domėtis įvairaus pobūdžio jautria ar įslaptinta informacija.
- Užsienietis prašo neskambinti į jo darbo arba mobilųjį telefoną ir siūlo dėl kitų susitikimų vietos ar laiko susitarti iš anksto (t. y. per vykstantį susitikimą) arba bendrauti naudojantis bendra elektroninio pašto dėžute.
- Per neoficialius pokalbius mažai pažįstamas užsienietis provokuoja Jus atvirauti – pasakoja savo gyvenimo detales (nebūtinai tikras) ir subtiliai domisi Jūsų biografija, materialine padėtimi, politinėmis pažiūromis, vertybinėmis nuostatomis, karjeros perspektyvomis, santykiais su kolegomis ir t. t.
- Užsienio pilietis per oficialų vizitą Lietuvoje elgiasi įtartinai: jo oficialus statusas yra aukštesnis nei priklausytų pagal oficialiai užimamas pareigas, jis neišmano savo oficialios veiklos specifikos arba jis buvo įtrauktas į delegacijos sudėtį paskutinę akimirką.
- Žvalgybos tarnybos (ypač Rusijos ir Baltarusijos) gali bandyti su Jumis susisiekti, kai išvyksite į užsienio valstybes darbo, verslo, turizmo ar asmeniniais reikalais (lankyti gimines ar draugus). Jei Jumis domisi užsienio žvalgyba, Jus gali sąmoningai pakviesti į užsienį dalyvauti įvairiuose renginiuose. Šiuo atveju įtarimą turėtų kelti apmokamos kelionės išlaidos, organizuojamos vaišės ir įvairūs pasilinksminimai, vėliau galintys kompromituoti „rizikingi“ pasiūlymai, demonstruojamas neadekvatus dėmesys, įkyrus domėjimasis darbiniais ir asmeniniais klausimais.
- Jūsų verslo įmonė arba verslo partneriai Rusijoje ir Baltarusijoje neįprastai dažnai tikrinami priežiūros institucijų, jiems dirbtinai kuriamos administracinės ir teisinės kliūtys, neišduodami leidimai, vizos ir pan. Šias problemas už tam tikras paslaugas ir informaciją apie konkrečius asmenis ar Lietuvos institucijas siūlo išspręsti įvairiai prisistatantys „tarpininkai“ ar „atstovai“.
Ko reikėtų vengti?
Asmenys, disponuojantys įslaptinta arba jautria informacija, savo profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime turi laikytis tam tikrų saugumo ir atsargumo taisyklių.
VSD pateikė keletą patarimų, kaip reikėtų elgtis, norint išvengti užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų keliamų pavojų ir neįsitraukti į neteisėtą veiklą.
- Valstybinių institucijų darbuotojai su užsienio valstybių diplomatais ar kitais oficialiais pareigūnais turėtų susitikti tik tokiais atvejais, kai šie oficialiai kreipiasi į instituciją ir tokį susitikimą patvirtina institucijos vadovas.
- Riboti užsienio valstybių diplomatams ar kitiems oficialiems pareigūnams teikiamą informaciją. Rekomenduotina užsieniečiams nepasakoti apie atmosferą darbovietėje, neapibūdinti savo ir bendradarbių detalių darbo funkcijų, necharakterizuoti bendradarbių ir neaptarinėti jų būdo savybių ar asmeninių rūpesčių. Taip pat reikėtų riboti apie save pateikiamą informaciją.
- Atkreipti dėmesį, jei užsienio diplomatai ar kiti oficialūs asmenys siekia palaikyti neoficialius draugiškus santykius: kviečia susitikinėti kavinėse, restoranuose, pramogauti ar kitaip kartu leisti laiką. Jei susidraugavote su užsieniečiu, pagalvokite, ar jam iš tikrųjų reikia Jūsų draugystės, ar tik informacijos.
- Vengti neformalaus bendravimo su užsienio diplomatais ar kitais pareigūnais, kurie kokiu nors būdu atsilygina už suteiktą informaciją (net ir tokią, kurią nesunkiai galima surasti internete).
- Įslaptintos informacijos subjektų darbuotojai negali atskleisti jiems patikėtos ir žinomos įslaptintos ir tarnybinės informacijos jokiam kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai tai leidžia įstatymai. Dirbant su tokia informacija, visuomet reikia laikytis principo „būtina žinoti“: dalintis su bendradarbiais tik tokia informacija, kuri tikrai būtina jų funkcijoms atlikti.
- Negalima valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios bei kitos jautrios informacijos perduoti atviromis ryšio priemonėmis (nešifruotu telefono ryšiu, elektroniniu paštu).
- Nelaikyti įslaptintos ar jautrios informacijos prie interneto ar kito neapsaugoto tinklo prijungtame kompiuteryje. Taip pat negalima dirbti su įslaptinta informacija kompiuteryje, prie kurio jungiamos USB laikmenos.
- Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje vengti atsitiktinių pažinčių ir elgesio, kuris galėtų tapti pagrindu Jus kompromituoti. Taip pat rekomenduojama be priežiūros nepalikti mobiliųjų telefonų, elektroninės įrangos, asmeninių ir tarnybinių dokumentų.
