Teigiama, kad Vokietijos ūkininkus po karo ant kojų pastatė ne tik darbštumas, bet ir biodinaminio ūkio filosofija, kurios jie prisiskaitė Rudolfo Šteinerio knygose. Iš pirmo žvilgsnio, tokie ūkiai nieko ypatingo nedarė. Bet derlių užaugindavo įspūdingą.
„Stebuklai glūdi paprastuose dalykuose. Biodinamiškai ūkininkaujant, sustiprinamos gyvybinės augalų jėgos. Juk ir žmonės, kurių imunitetas stiprus, serga retai. O kurių imunitetas silpnas, dažnai pasiligoja“, – yra sakiusi viena biodinaminės žemdirbystės Lietuvoje entuziasčių Rasa Čirienė.
Viena svarbiausių biodinaminio ūkio savybių – juose gaminami ir augalams pamaitinti naudojami specialūs preparatai. Vienas jų – tai kompostas, kiti – augalų ir dirvos gyvybinėms jėgoms sužadinti skirti preparatai.
Kompostas – tai ūkyje sukauptos augalų atliekos. Tam, kad jis greičiau fermentuotųsi, dar įmaišoma ir karvių mėšlo.
Biodinaminiai preparatai gaminami iš tam tikrų – ūkyje augančių žolių bei gyvūninių atliekų, pavyzdžiui, ragų. Juos gaminant naudojami šeši augalai: vaistinės ramunėlės, kraujažolės, dilgėlės, kiaulpienės, valerijonas bei ąžuolo žievė.
Ligų pavyko išvengti
„Baigiasi pirmasis mūsų ūkio sezonas. Bet jau nupurškėme ir laukus, ir augalus pačių pagamintais preparatais.
Dar nežinia, kokį jie sukels poveikį kitąmet. Tačiau ir šiemet daržovės bei javai augo neblogai. Išvengėme augalų ligų. Tikiu, kad tai – ir preparatų „nuopelnas“, - sakė žemės ūkio bendrovė „Ilzenbergas“ vadovas Petras Kuras.
Nedideli biodinaminių preparatų kiekiai turi tiek energijos, kad jos užtenka hektarams laukų.
Tai – lyg homeopatija, kai itin maži tam tikrų medžiagų kiekiai aktyvina gyvybines organizmo jėgas, ir yra naudojami ligoms gydyti.
Biodinaminiuose ūkiuose nė kalbos negali būti apie chemikalų ar sintetinių trąšų naudojimą. Vienintelės trąšos – kompostas, o augalų imunitetas stiprinimas biodinaminiais preparatais.
Dėmesys – ir sėjomainai
Biodinaminiuose ūkiuose dėmesio skiriama ir sėjomainai (į tą patį lauką augalai grįžta ne dažniau kaip kas ketverius metus), ir augalų savybėms. Pavyzdžiui, kiaulpienių žiedai šviesintų aplinką, dilgėlių paskirtis – įvesti tvarką.
Anot P.Kuro, jei kur nors pridygsta dilgėlių, ūkininkai sako, kad toje vietoje reikia daugiau tvarkos. Valerijonų poveikis – raminantis. Tad jų laukuose prireikia tuomet, kai norima, kad visi augalai augtų vienodu greičiu.
Be to, tam tikrai augalų rūšiai tenka parinkti ir deramą kaimyną.
Sėjomaina yra veiksminga piktžolių mažinimo priemonė, nes skirtingos piktžolių rūšys skirtingai prisitaiko prie atskirų kultūrų.
Ligos ir kenkėjai taip pat puola tam tikras augalų rūšis, tačiau, taikant sėjomainą, jų poveikis kultūriniams augalams smarkiai sumažėja.
Be to, augalų kaitaliojimas vietomis didina dirvožemio derlingumą, nes padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje.
Dirvožemio derlingumą labiausiai didina daugiametės žolės, ankštiniai augalai, o mažina - javai ir linai.
Xxx
Kelias link sertifikato – ilgas
Lietuvoje vis labiau šaknis leidžia biodinaminio ūkininkavimo tradicijos.
Pasaulyje biodinaminiuose ūkiuose užauginti daržovės ir vaisiai bei pagaminti maisto produktai ženklinami
„Demeter“ ženklu. Jis garantuoja, kad produktai yra išskirtinės kokybės.
Todėl "Demeter" ženklas suteikiamas tik sertifikavimo reikalavimus atitinkantiems biodinaminiams ūkiams.
„Demeter“ ūkių sertifikavimo procesas sudėtingesnis nei ekologinių. Nes tikrinama ne tik tai, kaip juose laikomasi būtinų reikalavimų, bet ir vertinama, ar ūkininkavimo būdas atitinka biodinaminio principus. Be to, pagal „Demeter“ sistemą sertifikuojama ne atskira kultūra ar teritorija, o visas ūkis.
Tam, kad ūkis įgytų biodinaminio statusą, prireikia 3-5 metų.
Pasaulyje šiuo metu yra apie 5000 biodinaminių ūkių, ūkininkaujančių maždaug 150 tūkst. hektarų plote 45 šalyse. Beveik 1350 biodinaminių ūkių, dirbančių 50 tūkst. hektarų žemės, yra Vokietijoje.
Pagal biodinaminius principus ūkininkaujanti žemės ūkio bendrovė „Ilzenbergas“ taip pat pradėjo ūkio sertifikavimo procedūrą.
Tarptautiniai „Demeter“ standartai biodinaminiams produktams suteikiami nuo 1992 metų.
Nemažai biodinaminio ūkininkavimo principų – tręšimas kompostu ar mėšlu, sėja pagal mėnulio kalendorių, tinkamos gyvūnų laikymo sąlygos – yra perimti iš mūsų protėvių patirties.
