Ypač akivaizdžiai partijų bėdos matyti pažvelgus į jų pasirengimą bene svarbiausiam būsimų savivaldos rinkimų mūšiui, kuris vyks sostinėje.
Pavyzdžiui, svarbiausia opozicinė jėga, išdidžiai žadanti vėl būti valdančioji, taip ir nesurado savo gretose lyderio, kuris galėtų pasigalynėti dėl Vilniaus mero posto.
Dešiniųjų vadovybė dar pavasarį šiuo vedliu ir kandidatu į merus oficialiai nominavo Seimo narį M.Adomėną, nors jau tada buvo aišku, kad šis politikas – ne iš tų, kurie galėtų vadintis kovos dėl sostinės favoritais.
Bet netrukus vėl prasidėjo blaškymasis. Konservatorių lyderiai į partijos vedles sostinėje ėmė brukte brukti buvusią „Investuok Lietuvoje“ vadovę M.Dargužaitę.
Tik greitai paaiškėjo, jog šios veikėjos, pareiškusios, kad ji gelbės partiją tik su sąlyga, jei taps mere, ambicijos ir savimyla – per didelės net konservatoriams, nes tai gali pakenkti jų įvaizdžiui. Tad skyrybos įvyko net be vestuvių.
Vis dėlto dešiniųjų jungtuvės su nauja gelbėtoja, regis, įvyks. Ta gelbėtoja – buvusi konservatorių finansų ministrė nepartinė I.Šimonytė.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojai buvo pasiūlyta tapti kandidate į Vilniaus mero postą. Kiek pasibranginusi I.Šimonytė dar pažadėjo prisistatyti partijos skyriams sostinėje, bet iš esmės, regis, jau sutiko.
Kas lėmė tokį konservatorių aktyvumą ieškant savo žmogaus iš šalies? Neatmestina, jog priežastis – naujausi visuomenės nuomonės tyrimai, kurie rodo, kad tiesioginiuose mero rinkimuose neginčijamas lyderis yra dabartinis sostinės vadovas A.Zuokas.
Atrodo, kad būsimi rinkimai šiam politikui – gera proga vėl laimėti. Dabar jis turi daugiau galimybių pasirodyti sėkmingai, nei būtų turėjęs vesdamas partijos sąrašą.
Juk net Liberalų sąjūdžio, vieno galimų savivaldos rinkimų favoritų, vedlys Vilniuje, buvęs teisingumo ministras R.Šimašius atrodo rimtas konkurentas tik, pavyzdžiui, autsaideriu iki šiol laikytam M.Adomėnui.
Bet kokiu atveju, atsiradus I.Šimonytei, kitų partijų bei kandidatų (tarp jų ir A.Zuoko) galimybes didinsianti liberalų ir konservatorių tarpusavio kova turėtų būti itin įnirtinga. Ir ne tik Vilniuje.
Antai dešiniųjų tvirtovėje Kaune susvyravus mero A.Kupčinsko kėdei tarp tų, kurie ją bando klibinti, – ir opozicijoje ten esantys liberalai.
Konservatorių vedliai jau net viešai pradėjo liberalams grasinti, jog tai pakenks jų santykiams visos valstybės mastu. O pastarieji trauko pečiais ir aiškina, kad kiekvienam svarbūs pirmiausia jo interesai.
Bet ar iš tiesų I.Šimonytė taps konservatorių pergalės sostinėje ir saldaus keršto konkurentams garantu? Kaip vieša figūra, ji, ko gero, yra stipresnė ir už M.Adomėną, ir už daugelį kitų partijų jaunosios kartos veikėjų.
Tik viena – pliekti politikus ir šaipytis iš nepartinės specialistės tribūnos aukštybių, o visai kita – kautis jų ringe. Be to, dar neaišku, ar finansininkė sugebės sulaukti platesnės rinkėjų (tarp jų ir dešiniųjų rėmėjų) paramos.
Buvusiai ministrei gali kenkti, pavyzdžiui, tai, kad ji buvo konservatorių lyderio A.Kubiliaus, vieno nemėgstamiausių šalies politikų, taupymo politikos šauklė ir dešinioji jo ranka.
Kad ir kaip būtų, A.Zuoko lyderystė ir I.Šimonytės kandidatūra – vienintelės ryškios naujienos sostinės savivaldos rinkimų rinkoje.
Iškalbinga, kad populiariausia šalyje Socialdemokratų partija Vilniuje toliau murdosi toje pačioje baloje kaip ir anksčiau. Vis nesutariama, kas turėtų vesti partiją į rinkimus.
Kairiųjų vadovybės remiamas partijos atsakingasis sekretorius G.Paluckas kol kas nepatvirtintas, o prieš jį rezgamos įvairios intrigos. Dalis socialdemokratų į priekį stumia į vicemero pareigas grąžintą R.Adomavičių, taip keldami galvos skausmą net premjerui A.Butkevičiui.
Kova vyksta ir dėl naujo partijos skyriaus pirmininko posto. Mat G.Palucko sąjungininkas Seimo narys J.Požela turi net keletą stiprių konkurentų.
Jei G.Paluckas ir taptų partijos kandidatu į merus, jo galimybes pasirodyti sėkmingai A.Zuoko ir I.Šimonytės fone būtų galima vertinti gana atsargiai.
Sunkias naujos kibirkšties paieškas kairiųjų gretose rodo ir tai, kad rinkimuose į Seimą sostinės vienmandatėje Žirmūnų apygardoje, kurie bus rengiami į Europos Komisiją delegavus V.Andriukaitį, norima kelti A.Zuokienės kandidatūrą.
Neseniai tapusi socialdemokrate sostinės mero žmona su šia partija kol kas menkai siejama.
Kita vertus, šioje apygardoje ir kitos politinės jėgos kol kas neturi pasiūlyti ko nors geresnio.
Antai konservatoriai žada kelti buvusios europarlamentarės R.Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą, LLRA – iš energetikos viceministro posto skandalingai stumtą R.Cytacką, o liberalai – nesėkmingai į Seimą kandidatavusį Š.Gustainį.
Taigi arba vidutiniokai, arba abejotino pajėgumo šauktiniai iš šalies. Tokia partijų pasiūla laukia rinkėjų per šiuos rinkimus.
