Seime trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje jis
pažymėjo, kad provokacijų iš Rusijos pastaruoju metu padaugėjo,
ir tai ne atsitiktiniai atvejai - estų pareigūno pagrobimas,
suaktyvėjusios kalbos Latvijoje dėl antros valstybinės kalbos
įteisinimo, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareigūno
pareiškimas dėl esą Baltijos valstybėse pažeidžiamų rusakalbių
teisių.
„Tai yra provokacijos iš Rusijos ir mes turime būti tiems
veiksmams pasiruošę. Juk Rusijos konfliktas ir yra „gynimas“
rusų teisių pietryčių Ukrainoj. Ta intencija galima pseudo ginti
bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, kuri turi tam tikrą procentą
rusakalbių gyventojų. Jeigu taip pasakyti, pavojingiausia turbūt
yra Estijai, bet užtenka ir mums, todėl mes turime būti
pasiruošę“, - sakė B.Juodka.
Pasak komiteto pirmininko, taip pat reikėtų daugiau dėmesio
skirti tautinių mažumų gausiau gyvenamiems regionams. „Turbūt
reikėtų pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicijai - mes
šiek tiek esame apleidę regionus, kuriuose gyvena kitataučiai.
Pažiūrėkime Šalčininkų rajoną, pažiūrėkime Visaginą - ar
ten buvo investicijos? Toks įspūdis, kad užmirštas kraštas“, -
kalbėjo B.Juodka.
Tuo pačiu jis pažymėjo, jog šiuo klausimu reikia ir vietos
savivaldos aktyvumo. „Iš kitos pusės, yra savivaldybės, tai
niekas investicijos iš Vilniaus neatneš, jei savivaldybės pačios
miegos. Yra daugybė galimybių, ES struktūrinių fondų, gauti
įvairiems projektams“, - sakė pirmininkas.
Už žmogaus teises atsakingas Rusijos Užsienio reikalų
ministerijos atstovas Kostantinas Dolgovas Latvijos, Lietuvos ir
Estijos rusų bendruomenių atstovų konferencijoje pareiškė, kad
tarptautinė bendruomenė turi reaguoti „į grubius Baltijos šalyse
gyvenančių rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus“.
Komentuodama šį pareiškimą Lietuvos rusų sąjungos atstovė
parlamentarė Larisa Dmitrijeva pažymėjo, kad Lietuvos rusų
situacija yra kitokia nei Latvijoje ir Estijoje.
Atgavusi nepriklausomybę Lietuva suteikė pilietybę visiems
gyventojams, todėl šalyje, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje,
nėra rusakalbių, neturinčių šalies pilietybės. Latvijos ir
Estijos rusakalbiai turi pereiti natūralizacijos procesą.
