Europos veterinarų federacijos, kurios narė yra ir Lietuva, nuomonė yra tokia, kad, žvelgiant iš gyvūno, kaip jaučiančios būtybės pozicijos, gyvūno skerdimas jo prieš tai neapsvaiginus yra nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis. Parlamentinių tyrimų departamentas išanalizavo kokia yra kitų šalių patirtis šiuo klausimu. Jų teigimu, mėsos produktų tiekimo musulmonams šalies vidaus rinkoje ir jų eksporto į musulmoniškas šalis esminė prielaida yra vadinamieji halal sertifikatai, kurie liudija, jog produktas buvo pagamintas, laikantis islamo religinių nuostatų.
Nemaža dalis islamo aiškintojų pripažįsta, jog tam tikrų apsvaiginimo metodų taikymas yra priimtinas halal požiūriu, svarbiausia tai, kad gyvulys po apsvaiginimo išliktų gyvas. Pasaulio sveikatos organizacijos parengtose Humaniško elgesio, transportavimo ir skerdimo gairėse teigiama, kad vis daugiau musulmonų religinių vadovų neprieštarauja, kad galvijai, avys ir paukščiai prieš skerdimą būtų apsvaiginti elektros šoku, kuris veikia tik galvą (todėl gyvūnas nejaučia skausmo), bet nepasiekia širdies, ir gyvūnas, jei nebūtų paskerstas, po tokio šoko atsigautų.
Šis metodas (vadinamas Wairoa) buvo išrastas Naujojoje Zelandijoje ir ten yra plačiai naudojamas mėsos, eksportuojamos į musulmoniškas šalis, gamybai. Prancūzijoje visose įstatymo redakcijose pabrėžiama, kad gyvuliai prieš juos paskerdžiant turi būti imobilizuojami ir apsvaiginami.
Numatytos trys išimtys, kai gyvuliai gali būti skerdžiami be apsvaiginimo: atliekant religinį skerdimą, skerdžiant namuose užaugintus gyvulius patvirtintu būdu, kuris sukelia staigią mirtį, neatidėliotinais atvejais (kai reikia nutraukti gyvūno kančias).
Ritualinį skerdimą gali atlikti tik asmuo, deleguotas vietinės registruotos religinės bendruomenės, kurį vidaus reikalų ministro siūlymu patvirtina žemės ūkio ministras. Skerdikas privalo turėti šį patvirtinimą, kad prireikus galėtų jį bet kuriuo metu pateikti. Įstatyme neužsimenama apie komercinį religinį skerdimą arba apie tokiu būdu paskerstų gyvūnų eksportą. Išimtis, kuri leidžia skersti gyvūną be apsvaiginimo, priimta siekiant suteikti galimybę vietos religinėms bendruomenės patenkinti religinius poreikius. Skerdikas turi atitikti tam tikrus griežtus reikalavimus, specialiai apmokytas.
Nors Prancūzijos musulmonų bendruomenė – didžiausia Europoje, visos halal būdu paskerstų gyvūnų mėsos ji nesuvartoja. Vokietijoje Gyvūnų apsaugos įstatyme nustatyta, kad šiltakraujis gyvulys gali būti skerdžiamas tik tuomet, kai jis prieš skerdimo tikslu atliekamą kraujo nuleidimą yra apsvaiginamas.
Apsvaiginimas nereikalingas, kai jis, priverstinai papjaunant, esamomis aplinkybėmis nėra galimas, kai kompetentinga valdžios įstaiga išduoda išimtinį leidimą skersti be apsvaiginimo; tokį leidimą ji gali išduoti tik tuomet, kai tas yra reikalinga konkrečių religinių bendruomenių narių poreikiams patenkinti, jei privalomos tų religinių bendruomenių nuostatos reikalauja skerdimo be apsvaiginimo arba draudžia valgyti kitaip paskerstų gyvulių mėsą. Taigi, pagal Vokietijos teisę tradicinis skerdimas be apsvaiginimo yra iš principo draudžiamas.
Austrijoje Gyvūnų apsaugos įstatymo skerdimas yra apibrėžtas kaip „gyvūno žudymas nuleidžiant kraują ir paskesnis jo išdarinėjimas mėsai gauti“. Įstatyme nustatyta, kad skersti gyvulius jų prieš nuleidžiant kraują neapsvaiginus yra draudžiama. Ritualiniai skerdimai gali būti vykdomi tik tam tikslui įrengtoje ir valdžios įstaigos patvirtintoje skerdimo vietoje. Danijoje religinis skerdimas be apsvaiginimo buvo uždraustas 2014 m. vasario 14 d.
Galvijai, avys ir vištos gali būti skerdžiamos laikantis religinių ritualų, tačiau tik skerdyklose ir tik juos prieš tai apsvaiginus. Skerdyklos, pageidaujančios praktikuoti religinį skerdimą, privalo būti registruotos Veterinarijos ir maisto administracijoje. Apsvaiginimui naudojamas specialus neprasiskverbiantis svaiginimo prietaisas, kuris sukelia staigų sąmonės netekimą. Šio prietaiso negalima naudoti gyvūnams, jaunesniems kaip 8 mėn. amžiaus bei vyresniems kaip 24 mėn., amžiaus galvijams.
Estijoje Gyvūnų apsaugos įstatyme nustatyta, jog skerdžiant ūkinius gyvulius turi būti laikomasi Tarybos reglamente (EB) nustatytų reikalavimų. Estijoje registruota religinė bendruomenė gali religiniais tikslais skersti ūkinį gyvulį specialiu metodu, laikydamasi Tarybos reglamente nustatytų reikalavimų, jei gyvulys yra skerdžiamas skerdykloje ir skerdimas būtinas tos bendruomenės nariams, bei dalyvaujant prižiūrinčiam pareigūnui. Jei ūkinis gyvulys skerdžiamas be išankstinio apsvaiginimo, jis turi būti apsvaiginamas tuoj pat, kai tik perpjaunamos abi kaklo venos ir miego arterijos, atsižvelgiant į religinės bendruomenės tradicijas. Jungtinėje Karalystėje nėra draudimo ritualiniais tikslais skersti gyvulius prieš tai jų neapsvaiginus.
Lenkijoje 1997 m. Seimas priėmė Gyvūnų gerovės įstatymą, kuriame buvo įtvirtintas galvijų apsvaiginimo prieš jų skerdimą reikalavimas. Dėl žydų bendruomenės prieštaravimų įstatymas 2004 m. buvo papildytas ir leista religiniais sumetimais skersti be apsvaiginimo. Iki 2010 m. tokių skerdimų būta palyginti nedaug. Tačiau Turkijai atvėrus savo rinką jautienos importui iš ES valstybių narių labai išaugo halal jautienos eksportas į šią šalį iš Lenkijos, kur buvo pasinaudota 2004 m. suteikta išimtimi. Iki 2011 m. netoli 30 proc. Lenkijos jautienos eksporto sudarė ritualiniu būdu pagaminta skerdiena, kas sukėlė vietos gyvūnų teisių aktyvistų susirūpinimą.
Galiausiai po Konstitucinio Tribunolo 2012 m. priimtos nutarties, jog 2004 m. žydams ir musulmonams padaryta išimtis prieštarauja konstitucijai, ji nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo panaikinta. Visgi, po didelio žydų bendruomenės spaudimo šis draudimas š. m. balandžio mėn. buvo iš dalies atšauktas, ir leista skersti galvijus be apsvaiginimo su sąlyga, jog mėsa bus skirta tik vietos žydų ir musulmonų bendruomenių narių vartojimui.
Tačiau draudimas naudoti ritualinį skerdimą komerciniais tikslais išliko. Latvijoje Gyvūnų apsaugos įstatyme leidžiama skersti ūkinius gyvulius naudojant jų apsvaiginimą prieš skerdimą, išskyrus uždarose zonose laikomus laukinius gyvulius ir laisvai laikomus galvijus. Ūkiniai gyvuliai, naudojant jų apsvaiginimą po skerdimo, gali būti skerdžiami skerdyklose, taikant tradicinius religinių bendruomenių mėsos gamybos metodus ir laikantis reglamentuojančių nuostatų dėl skerdžiamų ūkinių gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimų.
Kaip pasielgsime mes, lietuviai? Vasaros pradžioje seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai nepritarė leidimui skersti neapsvaiginus, tačiau Kaimo reikalų komitete šį trečiadienį pritarė. Manau, kad toks skerdimo būdas yra labai žiaurus elgesys su gyvūnais.
Taip pat jeigu seimas pritars šioms įstatymo pataisoms, tai reikės pakeisti ir kitus įstatyminius aktus: pavyzdžiui religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, šalia bažnyčios, kapinių ir kt. viešų religinių apeigų atlikimo vietų reikės nurodyti ir skerdyklas. Kyla klausimas – ar mes atsigabensime musulmonus skerdikus?
Musulmonai skersdami gyvūnus savo religinėms apeigoms sako „Dievo vardu“, o ką sakys lietuviai?
Orinta Leiputė, socialdemokratė, Seimo narė
