Šią savaitę Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras L.Kuprusevičius nutraukė tyrimą dėl bankrutavusio banko „Snoras“ administratoriaus N.Cooperio veiksmų, kai jis neteisėtai palaimino dvi operacijas, kurių vertė siekė per 1,2 mln. litų.
Tai pinigai, kuriuos iš banko gavo dvi bendrovės, viena jų susijusi su tuometės Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnumi.
Prokuroras pripažino, kad N.Cooperis pasielgė neteisėtai, bet vis tiek nekaltas, mat būdamas užsienietis esą nežinojo, jog elgiasi negerai. Be to, brito, pakėlusio sparnus iš Lietuvos, kai prasidėjo tyrimas, kaltę esą naikina ir tai, kad jis jau atlygino žalą.
Šis sprendimas, kurį „Lietuvos rytas“ išpranašavo dar prieš pusę metų, – naujas lūžis nepriklausomos Lietuvos ir pasaulio teisės istorijoje.
Juk įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės jį pažeidus, o skubus žalos atlyginimas gali tik sušvelninti atsakomybę, o ne ją išvis panaikinti.
Gal dabar jau kiekvienas įtariamas nusikaltėlis galės teisintis, jog nežinojo, kad elgiasi neteisėtai, o atlyginęs žalą toliau gyventi lyg niekur nieko?
Toks klausimas kilo kai kuriems politikams, nors civilizuotoje valstybėje jį būtų kėlęs kiekvienas tautos išrinktasis.
Valdančioji „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, dėl skandalingo L.Kuprusevičiaus sprendimo kviečianti į Seimą generalinį prokurorą D.Valį, jo, be kita ko, klausia, kodėl prokurorai įsitikinę tuo, jog neteisėtu sprendimu žalos valstybei nebuvo padaryta, nes N.Cooperio įmonė „geranoriškai“ pervedė 1,2 mln. litų į „Snoro“ sąskaitą.
Dar pora politikų klausimų. Kodėl tuos pinigus mokėjo ne I.Degutienės sūnus ir ar tai nedvelkia paprasčiausia korupcija? Ar prokurorų aiškinimai, jog N.Cooperis yra užsienietis ir todėl jam leistina nežinoti Lietuvos įstatymų, reiškia, kad užsieniečiams leidžiama tai, kas vietos gyventojams – ne?
Galima spėti, kad į šiuos klausimus D.Valys atsakys aptakiomis frazėmis. Negi jis pripažins, kad labiausiai tikėtina tokių bylos viražų priežastis – politiniai prezidentės D.Grybauskaitės interesai?
Juk „Snoro“ uždarymas tebėra itin jautrus šalies vadovės ir jos sąjungininkų, tuomečių valdančiųjų konservatorių, politinis reikalas.
Viena vertus, D.Grybauskaitė negali leisti, kad ant to uždarymo kristų nors menkiausi įtarimai dėl skaidrumo ir teisėtumo.
Kita vertus, N.Cooperis yra žmogus, kuris tikrai turėtų ką papasakoti apie banko uždarymo užkulisius, jei jo uodega būtų smarkiai prispausta.
Tad nieko keista, jog sprendimą nutraukti tyrimą prokuratūra priėmė netrukus po to, kai D.Valys buvo staiga grąžintas į darbą išbalinus jo reputaciją.
Prokurorą nušalinusi D.Grybauskaitė, kuri, matyt, buvo rimtai suirzusi dėl D.Valio nesugebėjimo užgniaužti slaptos pažymos nutekinimo iš Prezidentūros bylos, greičiausiai nutarė, kad toks šautas ir apipešiotas žvirblis bus dar klusnesnis. Ir neapsiriko.
Tai ne pirmas kartas, kai visuomenei iš viršūnių pasiunčiama žinia, jog valdžiai įstatymas, jo vykdytojai ir saugotojai – tiktai minkštas molis, kurį galima minkyti kaip panorėjus.
Visuomenės pasitikėjimui tais, kuriems įstatymų saugojimas yra tiesioginė pareiga bei kasdienis darbas, triuškinantys smūgiai šią savaitę buvo smogti ir iš kitos pusės. Šįkart – vėl iš policijos.
Panevėžio kriminalistas V.Salmanas neblaivus automobiliu užmušė per pėsčiųjų perėją ėjusią sutuoktinių pensininkų porą, o dar vieną senjorą sunkiai sužeidė.
Regis, jau kuris laikas buvo galima nedrąsiai tikėtis, kad laikai, kai girti angelai sargai keliuose traiškė žmones – praeityje. Juk po tokių įvykių iš postų virto ir generaliniai policijos komisarai, ir net vidaus reikalų ministrai, o iš valdžios olimpo aidėjo priesaikos, kad tai daugiau nepasikartos.
Bet pasikartojo. Ir kartojasi. Jau po tos tragiškos avarijos Salantuose darbo vietoje buvo užklupta girtutėlė tenykštė policininkė, o prie vairo įkliuvo girtutėlis Kauno pareigūnas.
Kaip mūsų išrinktieji elgsis dabar? Koks rūstybės priepuolis ištiks prezidentę, kuri tarsi ir gavo progą pademonstruoti savo nenumaldomą griežtumą bei reiklumą?
Tarkime, D.Grybauskaitė energingai stūmė iš posto įtarimų dėl neskaidrios veiklos sulaukusį Marijampolės teisėją D.Gudą. Ji mojavo savo senu šūkiu, kad teismų sistema turi kuo greičiau apsivalyti, nors šis teisėjas įtarimus neigia ir žada apsiginti teisme.
Taigi vieni, tokie kaip D.Valys, gali pabūti tik laikinai nušalinti nuo pareigų iki kokių nors teismų sprendimų, kiti turi lėkti lauk iš karto, kritus mažiausiam neaiškių įtarimų šešėliui.
Taip, pavyzdžiui, atsitiko juodojo sąrašo herojams viceministrams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių pateko į šalies vadovės nemalonę.
Čia galima prisiminti ir konstitucinę prezidentės priedermę būti lygiai teisingai visiems, kitaip sakant, lygiai nutolusiai nuo privataus verslo interesų ir nedemonstruojančiai simpatijų ją šlovinantiems.
Šis principas D.Grybauskaitei irgi nė motais.
Antai prezidentė kilniaširdiškai leido savo nuotrauką panaudoti vienos užsienio kapitalo žiniasklaidos priemonės reklamoje.
Reikia tikėtis, kad tai – tik daug žadanti šalies vadovės naujos veiklos pradžia. Neatmestina, jog pasibaigus pasaulio krepšinio čempionatui prezidentė nukonkuruos krepšininkus ir pati ims reklamuoti mėsos turinčias dešreles ar greitai išverdančius koldūnus.
Juk vieną kartą pabandžius nelengva sustoti.
