„Aš kol kas nenoriu komentuoti jokių įstatymų, mes turime jų
tris ar keturis, ar net penkis“, - sakė D.Grybauskaitė, žurnalistų
paklausta apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymus dėl Tautinių
mažumų įstatymo.
Kartu šalies vadovė šio tautinių mažumų tankiai apgyvendinto
regiono žmonėms nusiuntė nedviprasmišką žinutę, kad jie yra
gerbiami, ir jie yra Lietuvos dalis.
„Aš myliu vienodai visus mūsų Lietuvos žmones, jie yra visi
Lietuvos piliečiai. Aš kalbu visų mūsų tautinių atstovų kalbomis,
galiu kalbėti lenkiškai ir rusiškai, ukrainietiškai. Tiek, kiek
galiu, tiek kalbu, ir tuo išreiškiu pagarbą visiems mūsų Lietuvos
žmonėms, o Lietuva yra viena, ir Lietuva yra taip pat ir šių žmonių
tėvynė“, - sakė D.Grybauskaitė.
Tai jau antras per trumpą laiką šalies vadovės vizitas Rytų
Lietuvoje. Rugsėjo 1-ąją prezidentė lankėsi Lavoriškėse, Vilniaus
rajone. Šalies vadovė ragina spręsti nedarbo problemas pasienio
regionuose, ieškant, kaip pritraukti investicijas.
Seimo LLRA frakcijos nariai įregistravo naują Tautinių mažumų
įstatymo variantą, kuris įteisintų platų tautinės mažumos
kalbos oficialų vartojimą, dvikalbes lenteles, o valstybę
įpareigotų finansiškai remti tautines mažumas.
Seime anksčiau buvo svarstomas LLRA inicijuotas kitas Tautinių
mažumų įstatymo projektas, tačiau lenkams rugpjūtį pasitraukus
iš valdančiosios koalicijos parlamento vadovė Loreta Graužinienė
patvirtino, jog projektas nėra rudens sesijos prioritetų sąraše.
Nauju projektu LLRA siūlo dar plačiau įteisinti tautinės
mažumos kalbos vartojimą. Pagal projektą, tautinei mažumai save
priskiriantis asmuo galėtų viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo
mažumos kalbą; viešai pateikti ženklus, įrašus ir kito
pobūdžio informaciją tautinės mažumos kalba. Jis taip pat
galėtų gintis ta kalba, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti
prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba,
kurią moka.
Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 10
proc. gyventojų, vieša informacija apie sveikatos apsaugą,
viešosios tvarkos užtikrinimą, asmenų saugumą, pirminė teisinė
pagalba, rinkimų informacija galėtų būti teikiama ir tos tautinės
mažumos kalba.
Taip pat tokiose gyvenamosiose vietovėse vietovardžiai, viešojo
administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta
valstybinės kalbos galėtų būti rašomi ir tos tautinės mažumos
kalba.
Seimas pavasario sesijoje po svarstymo buvo pritaręs LLRA atstovo
Seime Jaroslavo Narkevičiaus inicijuotam Tautinių mažumų įstatymo
projektui. Anksčiau skelbta, kad balsavimas dėl priėmimo vyks
rudens sesijoje.
J.Narkevičius savo projektu siūlė grąžinti anksčiau
galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją ir leisti, kad
tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės
įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos galėtų būti
vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių
kalbos būtų leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba. Tačiau
Seimas svarstydamas Tautinių mažumų įstatymo projektą liepą
išbraukė pirminiame projekto variante įrašytas dvikalbes lenteles.
