Šis pareigūnas pats pripažino, kad pasitraukiantis bankrutavusio banko „Snoras“ administratorius N.Cooperis neteisėtai pamalonino milžiniškomis sumomis dvi bendroves, iš kurių viena susijusi su tuometės Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnumi. Bet brito kaltės vis tiek neįžvelgė.
Pagrindinis motyvas – laimindamas neteisėtus pervedimus N.Cooperis esą nežinojo, kad jie neteisėti. Tai jam patikinę ir daugybė ekspertų.
Užuot visus tuos britui patarinėjusius ekspertus patraukęs baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkus, prokuroras L.Kuprusevičius nusprendė, kad niekas nekaltas, ir bylą nutraukė.
Tiesa, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras nurodė dar vieną svarbią aplinkybę – N.Cooperis atlygino 1,2 mln. litų žalą.
Toks bylos nutraukimo motyvas – dar vienas prokuroro „atradimas“. Iki šiol teismų praktikoje vyravo nuostata, kad žalos atlyginimas – tik švelninamoji aplinkybė, o ne pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Beje, šios bylos baigtį „Lietuvos rytas“ nuspėjo dar prieš pusmetį. Mat N.Cooperis skundėsi savo advokatams nenorintis tapti atpirkimo ožiu – užsiminė, kad jei jį nuteis, bus atskleisti juodžiausi susidorojimo su „Snoru“ užkulisiai ir pagrindiniai herojai.
Tad nieko keista, kad po tokių pareiškimų L.Kuprusevičius ėmėsi savaip interpretuoti Baudžiamąjį kodeksą ir Konstituciją.
Po prokuroro pradėtos baudžiamosios teisės revoliucijos turėtų palengvėti ir daugeliui nusikaltėlių, nes nuo šiol Lietuvoje įstatymų nežinojimas gali būti lengvinamoji, o gal net ir esminė aplinkybė.
Tuo remiantis nusikaltimus padarę asmenys gali būti atleidžiami nuo atsakomybės – užteks tik nurodyti kelis patarėjus, kurie taip pat nemanė, jog padaryta veika nėra nusikalstama.
Pagal tokią L.Kuprusevičiaus logiką, nuo šiol taip pat galima laisvai vogti, savintis svetimus pinigus, švaistyti juos į kairę ir į dešinę. Svarbiausia nepamiršti: jei teisėsauga ims spausti uodegą, kuo greičiau atlygink žalą, atgailauk, barstykis galvą pelenais ir liksi švarus.
Vargu ar prokuroras L.Kuprusevičius būtų ėmęsis tokių teisės revoliucijų, jei nejaustų paramos iš viršaus.
Sutapimas: net nesulaukusi, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl generalinio prokuroro D.Valio padarytos avarijos, prezidentė D.Grybauskaitė savo statytinį skubiai grąžino į pareigas, o netrukus pasigirdo ir L.Kuprusevičiaus balsas.
Kam jau kam, o Prezidentūrai, kuri dirigavo „Snoro“ banko duobkasiams, labai nesinorėjo, kad N.Cooperis prabiltų.
Teisinio nihilizmo ir akivaizdžiai politinių užsakymų vykdymo keliu Lietuvos prokuratūra važiuoja vis didesniu greičiu.
Pirmoji pavara buvo įjungta tuomet, kai D.Valys pradėjo vadinamąją prokuratūros reformą.
Greitai paaiškėjo, kad jos esmė – atsikratyti savarankiškų tyrėjų, nesutinkančių tapti kilimėliais, į kuriuos nusivalomos kojos S.Daukanto aikštės rūmuose. Tokie prokurorai greitai buvo pažeminti, atleisti ar priversti išeiti iš darbo.
Neteisėtų atleidimų vajus gali skaudžiai atsirūgti Generalinės prokuratūros kasai. Mat iš darbo išmesti pareigūnai teismuose reikalauja šimtus tūkstančių litų siekiančių kompensacijų. Tačiau tokios bylos D.Valio, regis, visiškai nejaudina.
Kam sukti galvą, kai generalinis prokuroras turi tokį nepramušamą „stogą“.
Jau ne pirmus metus kalbama, kad prokuratūra tapo klusnia politikų užgaidų vykdytoja – savotišku užsakymų langeliu. O kai jai vadovauja abejotinos reputacijos asmuo, tokiam pateikti nurodymus būna dar lengviau.
Blogiausia, kad užsakovų ausys kyšo ne tik Prezidentūroje, bet ir į rytus nuo Lietuvos. To pavyzdys – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo epopėja.
Dar 2008 metais buvo sukurta šį strateginį objektą statyti turėjusi įmonė, kurioje dalis akcijų atiteko ir privačiam investuotojui „Achemai“.
Tačiau tuomet „Gazprom“ valdytų „Lietuvos dujų“ pastangomis prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba užkirto kelią įgyvendinti šį projektą. Ūkio ministerijoje pradėtos kratos, žmonės buvo tampomi po teisėsaugininkų kabinetus ir uoliai tardomi.
Vilniaus apygardos prokuratūra atvirai ėmė kištis į ekonominius reikalus, nurodžiusi tuomečiam energetikos ministrui A.Sekmokui likviduoti jau įsteigtą bendrovę.
Bendrovė buvo panaikinta, o pagrindinis šios užsakytos bylos kuratorius I.Mikelionis sparčiai pakilo karjeros laiptais.
Šiemet Aukščiausiasis teismas pagaliau nustatė, jog visi minėto prokuroro apkaltinti asmenys niekuo dėti. Maža to, žala valstybei buvo padaryta ne teisiamųjų veiksmais, o tuo, kad šis svarbus projektas iki šiol įgyvendintas.
Vis dėlto Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas greitai bus. Tik daug brangesnis, nei galėjome turėti pradėję projektą 2008 metais.
Ar Generalinė prokuratūra atsakys už šiuos ir kitus skandalingus savo veiksmus? Kol joje karaliauja už virvučių tampomos marionetės, to tikėtis tikrai neverta.
