Kaune gyvenantys buvę KGB darbuotojai 79 metų J.Kuprėnienė ir 81 metų Ilja Vorobjovas kaltinami pokario laikais padėję vykdyti genocidą – 1956 metais dalyvavę vieno garsiausių Lietuvos partizanų Adolfo Ramanausko-Vanago suėmimo operacijoje, vykusioje Kaune.
Buvusi KGB Kauno valdybos 7-ojo poskyrio seržantė J.Kuprėnienė anksčiau dėl sveikatos būklės pati nepajėgė atvykti į teismo posėdžius, todėl ją nuspręsta iš namų atgabenti specialioje ligoniams skirtoje lovoje.
J.Kuprėnienė sunkiai serga ir beveik nevaikšto. Tiesa, medicinos ekspertai, anksčiau tyrę kaunietės sveikatos būklę, nusprendė, kad ji gali dalyvauti teismo procese.
I.Vorobjovas šiandien pats atvyko į teismą.
Teisme apklausiama moteris tvirtino neprisimenanti, kas įvyko prieš 48 metus.
Buvo paskelbti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
J.Kuprėnienė prisipažino 1956 metų rudenį stebėjusi žmones, išeinančius iš namo, esančio Kaune, Kalniečių gatvėje.
Teisėsaugos pareigūnai surinko įrodymus, kad ji ne tik stebėjo, bet ir pranešinėjo, kur eina šie žmonės.
J.Kuprėnienė neslėpė mačiusi, kaip buvo sulaikomas dviračiu važiavęs vyras.
Tačiau ji esą nežinojo, kad tai – Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signataras A.Ramanauskas-Vanagas.
Įtariama, kad J.Kuprėnienė namą, kuriame slapstėsi partizanas, stebėjo kartu su I.Vorobjovu, tuomečiu KGB Kauno valdybos 7-ojo poskyrio leitenantu.
Pastarasis savo kaltę neigė. A.Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje jis nedalyvavęs, tada dirbęs KGB Kauno valdybos kanceliarijos pasiuntiniu.
„Jie meluoja ir išsisukinėja. Abu turėjo atlikti konkrečias funkcijas, už uolų darbą buvo skatinami.
I.Vorobjovas dirbo operatyviu įgaliotiniu, į jo pareigas įėjo ir žmonių sekimas, o pe popierių nešiojimas”, – tvirtino laisvės kovotojo duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skolauskienė.
A.Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė buvo suimti 1956 metų spalio 12 dieną.
Legendinis partizanas, Lietuvos didvyris sovietų kalėjimuose buvo žiauriai kankinamas, o 1957 metų lapkričio 29 dieną sušaudytas.
B.Mažeikaitė buvo ištremta į Sibirą.
Laisvės kovotojo žmona į Lietuvą iš griežtojo režimo lagerio sugrįžo 1960 metais. Ji mirė 1996-aisiais.
J.Kuprėnienei ir I.Vorobjovui už pagalbą genocido vykdytojams gresia kalėjimas nuo 5 metų iki gyvos galvos, bet dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės jiems greičiausiai nebus skirta reali laisvės atėmimo bausmė.