Kremlius galimai tikėjosi, kad vykstant kovoms tarp ukrainiečių ir rusakalbių separatistų Rytų Ukrainoje europinius Kijevo siekius palakančiose šalyse kils rusofobijos protrūkis, rusakalbiai gyventojai bus persekiojami ir niekinami, o tada jų apginti atvažiuos šarvuočiai su žaliaisiais žmogeliukais.
Šūkiai nuteikė nejaukiai
Tačiau portalo lrytas.lt tyrimas parodė, dauguma mūsų šalyje gyvenančių rusų teigė nepatyrę įžeidinėjimų tautiniu pagrindu, priekaištų, kad Ukrainoje jų tautiečiai sukėlė karą, jėga trukdo ukrainiečių tautai apsispręsti, kuriuo keliu pasukti: link Maskvos, ar link Briuselio.
Klaipėdoje jau daugiau kaip 5 metus gyvenantis, iš Karaliaučiaus (Kaliningrado) atvykęs 54 metų verslininkas Igoris Gorochovas sakė nė karto negirdėjo priekaištų iš lietuvių, maždaug tokių – kaip jums, rusai, ne gėda žudyti taikius gyventojus Ukrainoje, jūs neva turite jausti moralinę kaltę dėl agresyvios Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikos.
Tačiau jis prisipažino, kad pasijuto nejaukiai, kai per televiziją žiūrėjo reportažą apie prie Rusijos ambasados vykusį vilniečių mitingą prieš Rusijos agresiją Ukrainoje.
„Mane labiausiai trikdė kalbos, kai neigiamai buvo linksniuojami rusai, rusakalbiai teroristai. Jaučiausi, kad ir aš kažkuo nusikaltau, lyg teroristų bendrininkas, nors mano senelė buvo gryna ukrainietė iš Volynės“, - sakė Lietuvoje gyvenantis rusas verslininkas.
I.Gorochovą tik paguodė, kad piketuotojai laikė prieš Rusijos armiją, bet ne prieš Rusiją ar apskritai rusus nukreiptus plakatus.
„Reda army go home“ („Raudonoji armija, nešdinkis namo“) iš esmės skyrėsi nuo užrašų „Russians go home“ („Rusai – lauk!“), kurių buvo gausu praėjusio amžiaus pabaigos mitinguose, kai eižėjo sovietų imperija ir išpuolių prieš niekuo dėtus rusakalbius žmones pasitaikydavo.
Rusiškose mokyklose – ramu
Ypač svarbu, kad priešiškų jėgų kurstoma ir iškreiptai tautinį patriotizmą suvokiančių veikėjų palaikoma nesantaika nepersimestų į mokyklas.
Tradiciškai „nacionalistiniu“ vadinamame Kaune veikiančios Aleksandro Puškino gimnazijos direktorė Jelena Žurovska pripažino, jog pedagogai visada stebi, kad tarp vaikų neįsipliekstų kivirčai tautiniu pagrindu.
Ir iki šiol jų pavyko išvengti. Kol kas nieko nepakeitė ir kruvini įvykiai Ukrainoje. Pavyzdžiui, rusai vaikai nė karto nesiskundė, kad Kaune lietuviai juos ar jų tėvus būtų įžeidę, prikišę įvykius Ukrainoje.
„Ačiū Dievui, nekilo jokių nesusipratimų tautiniu pagrindu. Tiesa, įvykiai Ukrainoje paaštrėjo vasarą, kai mokiniai atostogavo. Mūsų mokykloje mokosi ne vien rusai, yra gruzinų, čečėnų, ukrainiečių. Jeigu jie ir susipyksta, susipeša, tai ne dėl tautinių skirtumų, dėl vaikiškų priežasčių. Aišku, dabar mokytojai turi atidžiai sekti, kad nekiltų tokia nesantaika“, - kalbėjo J.Žurovska.
Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos direktorė Jevdokija Vasiljeva taip pat neigė, kad mokiniai ar mokytojai būtų skundęsi patyrę priekaištų, įžeidinėjimų iš lietuvių.
„Žinoma, mes labai pergyvename dėl tragedijos Ukrainoje, gaila žūstančių žmonių, ir rusų, ir ukrainiečių“, - sakė J.Vasiljeva.
Netiki nei vienais, nei kitais
Lietuvos rusų kultūros fondo pirmininkė Tatjana Michniova teigė turinti Lietuvos valdžiai priekaištų dėl jos vykdomos tautinių mažumų politikos, bet su įvykiais Ukrainoje jie nesusiję.
„Padėtis aštrėja todėl, kad valdžia palaipsniui mažina pamokų skaičių tautinių mažumų, rusų ir lenkų, gimtąja kalba. Bet išpuolių prieš rusiškai kalbančius žmones, bent jau Vilniuje“, tikrai nepastebėjau“, - tvirtino T.Michniova.
Kiek kitaip kalbėjo Lietuvos rusų bendruomenės pirmininkas Viačeslavas Solomnikovas. Tiesa, jis nesiskundė pakilusiomis nuotaikomis prieš rusus, bet priekaištavo, jog įvykiai Ukrainoje mūsų šalyje nušviečiami pernelyg vienpusiškai.
„Jūs pasakojate apie Ukrainą taip, kaip skelbia Europa, Amerika. Rusija viską pavaizduoja kitaip. Bet aš nelinkęs tikėti nei vienais, nei kitais. Laukiu žinių iš pačios Ukrainos žmonių“, - aiškino V.Slomnikovas.
Fronto linija – ne tarp tautų
Vytauto Didžiojo universitete dėstantis socialinių mokslų daktaras, politologas Šarūnas Liekis atkreipė dėmesį, jog įvykiai Ukrainoje iš principo skiriasi nuo tautinės nesantaikos reiškinių, kai byrėjo Sovietų Sąjunga ir kilo kruvina tautinių, religinių kivirčų banga.
„Takoskyra Ukrainoje vyksta ne tarp tautų, o tarp skirtingų politinių vertybių. Vieni – Vakarų, demokratijos šalininkai, kiti ilgisi tvirtos rankos, sovietinių tradicijų. Ir vienoje, ir kitoje pusėje yra įvairių tautų atstovų“, - teigė Š.Liekis.
Mokslininkas nemano, jog Maskvai pavyktų Lietuvoje sukiršinti rusų tautinę mažumą su lietuviais.
„Dauguma Lietuvos rusų jaučiasi mūsų šalies piliečiai. Todėl jie ir neturi jaustis kalti dėl to, ką daro Rusijos armija Ukrainoje ir neteisinga, kvaila būtų mūsų piliečiams dėl to priekaištauti“, - kalbėjo politologas.
Tiesa, šių metų vasarą į Lietuvos saugumo departamento akiratį buvo patekęs jaunas rusakalbis vilnietis Aleksandras Dolženka, socialiniame tinkle raginęs savanorius vykti į Donecką ir padėti prieš Kijevo valdžią kovojantiems separatistams. Jiems materialinę paramą teikė ir Vilniuje įsikūrusios viešosios įstaigos „Karas ir taika“ vadovas Vladimiras Kazakovas.
V.Putino šalininkai – ir lietuviai
Tačiau tai – pavieniai atvejai. Politologas Š.Liekis mano, jog V.Putino šalininkų Lietuvoje žymiai daugiau tarp pačių lietuvių.
„Tos Lietuvos politinės jėgos, kurios šiuo kritiniu metu stoja prieš ES, priešinasi eurointegracijai, muša į taktą V.Putinui, Rusijos imperializmui. Pavyzdžiui, referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams rengėjai, jau nekalbu apie atvirą Maskvos imperializmo šalininką Algirdą Paleckį“, - kalbėjo Š.Liekis.
Tačiau ar Maskvos įžiebtas karas Ukrainoje neuždavė rusų tautai skaudaus galvosūkio dėl moralinės atsakomybės, kurio iki šiol neišsprendžia lietuvių tauta dėl nacių okupacijos metais nužudytų 95 procentų Lietuvos žydų?
Pavyzdžiui, praeityje garsios Rusijos roko grupės „Mašina Vremeni“ vadovas Andrejus Makarevičius buvo pareiškęs, kad jam kaip rusui gėda ir skaudu dėl to, ką daro V.Putino režimas Ukrainoje.
Atsakomybės našta
Jeruzalės universitete dirbęs Š.Liekis sakė, jog lyginti lietuvių moralinę atsakomybę dėl žydų genocido ir rusų dėl to, kas dabar vyksta Ukrainoje, labai sudėtinga.
„Lietuviai kaip tauta neturi jaustis kalta už žydų žudynes. Bet kaip visuomenė moralinę atsakomybę turėtų prisiimti, juk vieni lietuviai gelbėjo, slėpė žydus, kiti juos šaudė ir vertė į duobes. Lietuvoje nužudyta per 90 procentų žydų litvakų. Mūsų piliečių, štai esmė. O manyti, kad, pavyzdžiui, Lietuvos rusai turėtų jausti moralinę atsakomybę dėl to, kad dauguma Rytų Ukrainos separatistų yra rusakalbiai, būtų šiurkšti politinė klaida. Tokiu būdu mes tarsi laikytume mūsų rusus ne Lietuvos, o Rusijos piliečiais. Galbūt Maskva to ir telaukia“, - svarstė Š.Liekis.
