„Per pastaruosius dešimt metų savivaldybių skolos padidėjo
penkis kartus. Dažniausiai savivaldybės prasiskolina vykdydamos ES
struktūrinių fondų projektus, prie kurių vykdymo turi prisidėti
ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudarė apie 50 proc.
visos savivaldybių skolos“, - sakoma ketvirtadienį išplatintame
auditorių pranešime spaudai.
Jame pažymima, kad 2013 metų pabaigoje savivalda turėjo per 2
mlrd. litų skolų. 25 savivaldybių skolinimosi galimybės yra
apribotos, nes jos neturi teisės skolintis investicijų projektams,
įgyvendinamiems be ES paramos.
„Savivaldybėms dar sunkiai sekasi lėšas ir turtą planuoti,
apskaityti ir tvarkyti taip, kaip numato įstatymai, o dauguma
savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs
investiciniai projektai“, – audito rezultatus 60-yje Lietuvos
savivaldybių komentavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditoriai pabrėžia, kad savivaldybės neturi aiškios skolos
valdymo strategijos, todėl kyla rizika, kad priartėjusios prie
maksimalios skolinimosi limitų ribos ir netekusios teisės skolintis,
jos nebus pajėgios vykdyti investicinių projektų, suvaldyti
prisiimtų skolinių įsipareigojimų, subalansuoti biudžetų, tad
ateityje gali kilti grėsmė finansiniam tvarumui.
„Beje, savivaldybių skolos dydis neparodo realios savivaldybės
padėties dėl įsiskolinimų. Trūkstant teisinio reglamentavimo,
dalis savivaldybių į skolą įtraukė ne visus įsipareigojimus
kreditoriams, o viena (Vilniaus miesto - BNS) savivaldybė ėmė
taikyti alternatyvias skolinimuisi priemones, taip išvengdama
nustatytų skolinimosi procedūrų“, - nurodo auditoriai.
Anot jų, nei valstybės institucijos ir įstaigos, nei
savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio valstybės investicijoms
planuoti: nebaigus įgyvendinti vykdomų projektu, planuojami nauji,
jie trunka dešimt metų ir ilgiau, ne visi projektai tiek laiko
išlieka aktualūs, pabrangsta jų vykdymo sąnaudos. Ne visais
atvejais aiškios naujų projektų įtraukimo į Valstybės
investicijų programą priežastys, tuo metu tęstiniams projektams
nusprendžiama lėšų neskirti, dėl to jų įgyvendinimas
užsitęsia.
„Įgyvendinant valstybės investicinius projektus, socialinę ir
ekonominę naudą gauna savivaldybės, tačiau dažniausiai juos
planuojama vykdyti tik valstybės lėšomis, savivaldybės savo
lėšomis prisideda mažai“, - teigia Valstybės kontrolė.
