Tuo metu Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pažymi, kad
stringa degusių kalnapušių pardavimas, todėl procesas gali
užtrukti. Esą tebesitęsia skaičiavimai, kiek degusiame miške yra
medienos.
„Susidurta su teisiniais niuansais. Kalnapušių pardavimas
vyksta kubais, bet nėra jokių teisinių apibrėžimų, dabar vyksta
tyrimai, matuoja, pjauna dalį kalnapušių, nes negali padaryti
viešųjų pirkimų nežinodami, ką parduoda. Jos (medienos) vienose
vietose yra tiek, kitose - tiek. Dabar daro formulę, pagal kurią ji
bus parduota. Tada bus aukcionas, tada bus pradėta pjauti, tad taip
drąsiai sakyti, kad po trijų metų ten bus visur jaunuolynas,
nesakyčiau, bet kolegų optimizmas mane džiugina“, - spaudos
konferencijoje trečiadienį sakė meras.
Šioje spaudos konferencijoje dvi viešosios įstaigos - „Mes
darom“ ir Žaliosios politikos institutas - pasirašė
bendradarbiavimo sutartį ir paskelbė bendrą iniciatyvą
„Išsaugokime Neringą“. Ketinama pasitelkus mokslininkus
išanalizuoti, kaip geriausiai sutvarkyti šią teritoriją - kiek jos
apželdinti, kokie medžiai ten turėtų augti.
Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas
sakė, kad pirmiausia bus siekiama ištirti gaisravietę.
„Projekto tikslas - parengti teisingą gaisravietės atkūrimo
planą. Vienas iš esminių dalykų - visų pirma įvertinti esamą
būklę, kiek giliai ir kaip plačiai gaisras pažeidė esamą
dirvožemį ir kokias pasekmes tai sukelia“, - sakė jis.
Pasak prie projekto prisidedančio Miškų instituto direktoriaus
Mariaus Aleinikovo, po ankstesnio Neringos gaisro mokslininkai
nepakankamai ištyrė jo pasekmes ir liko neaišku, kaip, pavyzdžiui,
gamta pati tvarkytųsi gaisravietėje nesikišant žmogui. Todėl esą
turi būti svarstomas ir natūralaus degusių kalnapušių sunykimo
variantas - bent nedidelėje teritorijoje moksliniais tikslais.
„Dėl atsodinimo, kaip žinote, Miškų įstatyme yra nuostata,
kad ten, kur buvo miškas, turi būti miškas ir atsodinti
gaisravietes reikia per trejus metus. Per tuos trejus metus ir
bandysime viską atsodinti. Dėl medžių rūšių parinkimo, dėl
visko - tai čia bus atliekama ekspertizė (...). Tikrai galiu
garantuoti, kad kalninių pušų nebus“, - kalbėjo mokslininkas
A.Aleinikovas.
Didelis gaisras Kuršių nerijoje kilo šių metų balandžio 25
dieną, bendras išdegusio miško plotas sudaro apie 130 hektarų.
Didelis gaisras Kuršių nerijos pusiasalyje buvo kilęs ir 2006 metų
gegužę. Tąkart išdegė 235 hektarai Smiltynės miško.
