Tuos pačius „Metus“ Vilniaus centro mokykloje moksleiviai repavo. „Niekada nebūčiau sugalvojusi, kad Donelaitį galima repuoti“, – nusišypsojo Violeta Lauciuvienė, lietuvių kalbos mokytoja.
Tiek ji, tiek D.Petkevičius dalyvavo programoje „Kūrybinės partnerystės“. Trejus metus trukti turėjęs Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) inicijuotas projektas pratęstas. Su pačios ministerijos palaiminimu dar vienus metus 138 Lietuvos mokyklos galės džiaugtis neformalaus ugdymo idėjomis.
Nori integruoti į mokyklas
Programos vadovės Mildos Laužikaitės teigimu, netradicinės idėjos labai reikalingos ir naudingos asmenybės augimui ir ugdymo procesui įprasminti. M.Laužikaitės vizijose – „Kūrybinių partnerysčių“ projekto integracija į įprastą mokymosi sistemą.
Programos vadovė trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad ŠMM yra nusiteikusi bendradarbiauti įtvirtinant kūrėjo darbą mokykloje.
Europinių pinigų nesigviešia
Pagal Jungtinės Karalystės pavyzdį įgyvendintas projektas finansuojamas Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Trejų metų programos biudžetas – maždaug 16 milijonų litų. Tačiau M.Laužikaitės teigimu, projekto komanda siekia nepriklausyti nuo ES finansavimo.
„Kitaip tariant, norime, kad net ir tuo atveju, jeigu baigsis struktūriniai fondai, visas švietimas nesugriūtų“, – pritarė jai Alina Stalbovskaja, valdymo konsultacijos bendrovės „Civitta“ vyriausioji analitikė.
Tad lėšų projekto komanda žada ieškoti kitur.
Egzaminams rengs kūrybiškai
Kitas „Kūrybinių partnerysčių“ iššūkis – kūrybiško mokymosi principų įgyvendinimas su paskutiniųjų klasių mokiniais. M.Laužikaitės teigimu, vyresniųjų klasių mokiniai orientuoti į gerus pažymius, juos kausto artėjančių egzaminų baimė. Jų mokytojai irgi kur kas labiau bijo suklysti, nedrįsta imtis netradicinių ugdymo būdų, eksperimentuoti.
Tai patvirtino tyrimas „Kūrėjų ir mokytojų partnerystės transformuojant ugdymą“, kurio metu buvo apklausti mokytojai, mokiniai, mokyklos administracijos atstovai, mokyklose dirbę kūrybinių sričių profesionalai.
ŠMM matematikos egzaminą padarius privalomą, vyresniųjų klasių mokinių baimė turėtų netgi padidėti. Tačiau tai, anot programos vadovės, neturėtų pristabdyti jų projekto vyresnėse klasėse: „Kūrybinės partnerystės nekelia klausimo, reikia matematikos egzamino ar ne. Keliame klausimą, kaip kūrybiškai parengti vaikus ir kaip jos kūrybiškai išmokyti.“
Dalyviai geriau mokosi
Ar netradicinis rengimasis egzaminams lemia geresnius balus, Lietuvoje dar nėra aišku.
Bendrovė „Civitta“ kaip tik rengia tyrimą, kurio metu bus tikrinama, ar dalyvavimas projekte padeda vaikams geriau mokytis ir netgi geriau išlaikyti egzaminus.
Jungtinėje Karalystėje dešimt metų veikusi tokio paties pobūdžio nacionalinė programa buvo apčiuopiamai naudinga.
„Nacionalinė jų mokyklų vertinimo agentūra patvirtino, kad programa turėjo reikšmingą poveikį mokinių pasiekimams“, – pasakojo M.Laužikaitė.
