Gyvūnų gerovė - „ant bangos“
Pastaruoju metu priimta daugybė teisės aktų, nustatančių gyvūnų laikymo, vežimo ir skerdimo taisykles. Juose įtvirtinti pagrindiniai gyvūnų gerovės principai, - gyvūnai neturi jausti fizinio diskomforto, jiems turi būti sutekta galimybė natūraliai vystytis ir elgtis pagal prigimtį. Gyvūnai turi nebadauti, gauti kokybišką pašarą, nekęsti skausmo, gyventi be baimės ir baigti gyvenimą be kančių.
Ateityje Europos Komisija planuoja gyvūninio maisto produktų etiketėse nurodyti informaciją apie gyvūnų gerovės reikalavimų laikimąsi. Tai leis vartotojams rinktis kokybiškesnius produktus, o gamintojams, kurie taiko aukštesnius nei būtiniausi gyvūnų gerovės standartus, atvers naujas rinkos galimybes.
Europos Komisija pripažįsta, kad gyvūnų gerovė – tai taip pat Europos kultūrinė pažanga, nes ja siekiama skatinti pagrindinius žmogiškumo principus ir santykių su gyvūnais srityje.
Galimybė judėti
Tačiau gyvūnų gerovę reglamentuojančiuose dokumentuose yra ir daugybė išimčių bei kompromisų. Pavyzdžiui, iš pradžių konstatuojama, kad gyvūnas neturėtų būti rišamas, bet po to išdėstoma, kaip elgtis, jeigu jis pririštas ar supančiotas.
Tokie vienas kitam prieštaraujantys teiginiai skamba kiek keistokai.
„Jei vis dėlto gyvūną tenka pririšti ar supančioti, tai nors taip, kad jis galėtų laisvai stovėti, atsistoti, atsigulti, ėsti, turėti socialinį kontaktą su kitais gyvūnais, valytis - laižyti savo kūną ir turėti galimybę pajudėti“, - tokios rekomendacijos pateikiamos Europos Sąjungos ūkininkams.
Atitinka gyvūnų poreikius
Tuo tarpu žemės ūkio bendrovė „Ilzenbergas“, ūkininkaujanti pagal biodinaminius principus, nepripažįsta tokių dviprasmybių ir gyvūnų gerovę laiko viena svarbiausių veiklos taisyklių. Ir augina juos juo natūralesnėmis, prigimtinius gyvūnų poreikius tenkinančiomis sąlygomis.
Ūkio vištos, žąsys, kalakutai laikomi erdviose patalpose. Iš jų paukščiai gali išeiti atskirą jiems atitvertą teritoriją lauke, žąsys nukrypuoja iki tvenkinio.
„Daugiau duoti laisvės jiems jau negalime – paukščiai realiai gyvena natūraliomis ūkio, o ne pramoninio paukštyno sąlygomis.
Be to, šį sezoną nusipirkome Aubrakų veislės mėsinių galvijų bandą, kuri laukuose praleidžia ištisus metus. Per šalčius jie galės spiestis pašiūrėje. Tokia šių galvijų savybė – jie nori būti laisvėje, ir mes jiems netrukdome“, - sakė bendrovės „Ilzenbergas“ vadovas Petras Kuras.
Jo nuomone, dar neretai gyvūnų gerovė tampa rinkodaros priemone, bet ne tikru nuoširdžiu rūpesčiu.
„Girdėjome, kad dideliuose kiaulių kompleksuose groja muzika, kiaulės žaidžia su kamuoliais, bet ar tai yra jų prigimtinis poreikis? Abejoju“, - kalbėjo P.Kuras.
Gyvūnų gerove rūpinsis parlamentinė grupė
Praėjusiais metais Seime įkurta 15 parlamentarų grupė „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“. Grupė planuoja tobulinti Gyvūnų apsaugos įstatymą, kitus teisės aktus, susijusius su gyvūnų gerovės užtikrinimu.
„Šią iniciatyvą laikome labai reikšminga ir reikalinga. Tokios grupės atsiradimas parodo, jog suvokiame ir pripažįstame, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, jaučia skausmą, kenčia, alksta ir reaguoja į aplinką.
Todėl turime užtikrinti jų apsaugą valstybiniame lygmenyje. Šalyje galioja nemažai teisės aktų, kurie – skylėti, ir neatitinka Europos Sąjungos dokumentų. Todėl juos taisant parlamentinės grupės vaidmuo yra labai svarbus,“ – teigė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Europos Sąjungos šalis nares rūpintis gyvūnų apsauga įpareigoja ir Lisabonos sutartis, kurioje pripažįstama, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės. Sutartis numato, kad Sąjunga bei valstybės narės, vykdydamos įvairių sričių politiką, turi visiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus.
