Teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS
sakė, kad skundas užregistruotas, per savaitę bus primta nutartis,
ar jis bus nagrinėjimas.
Kadangi A.Diukovas į bylos nagrinėjimą atvykti negali, teismo
posėdyje tikriausiai dalyvaus Lietuvoje praktikuojantis advokatas.
A.Diukovas Lietuvoje yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Jis
rugpjūčio 13-osios vakarą atvyko į Vilniaus oro uostą, kad
Lietuvoje dalyvautų savo knygos vertimo pristatyme, bet pasieniečiai
kitos dienos rytą jį grąžino lėktuvo reisu į Maskvą.
Rusijos pilietis skunde teigia, kad oro uoste jam buvo
paaiškinta, jog jis yra įtrauktas į sąrašą asmenų, keliančių
grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių saugumui,
viešajai tvarkai. A.Diukovas sako, kad jo neįleidus į Lietuvą,
buvo pažeista jo minties ir sąžinės laisvė.
Teismo prašoma panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos
(VSAT) Vilniaus rinktinės rugpjūčio 13 dienos atsisakymą leisti
atvykti kertant sieną. Pareiškėjas teigia, kad jis nenorėjo
įžeisti nei Lietuvos, nei jos piliečių, esą nekelia grėsmės ES
viešai tvarkai, o savo knygoje rėmėsi archyvine medžiaga.
Rugpjūčio 14 dieną Vilniuje pristatyta A.Diukovo knygoje
„Holokausto išvakarėse“. Seimo narys istorikas Arvydas
Anušauskas sako, kad į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis yra
Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis
teisinti stalinistinio režimo nusikaltimus. A.Anušausko teigimu,
knygoje „Holokausto išvakarėse“ pateikiami seniai žinomi
dokumentai, tačiau jų interpretacijos yra nepagrįstos, siekiant
pateisinti sovietų 1941 metų trėmimus ir kitas sovietines
represijas prieš Lietuvos žmones.
„A.Diukovas yra įkūręs fondą istorijos revizijai, stalinizmo
ir sovietmečio balinimui. Kas tą fondą finansuoja, jis, matyt,
vienas žino. Mano galva, ten be specialiųjų tarnybų niekaip negali
apsieiti“, - BNS yra sakęs A.Anušauskas.
„Tai, ką A.Diukovas bando pristatyti kaip savo istorinius
darbus, yra mums gerai ir seniai žinomi dokumentai, didelė jų dalis
sudaryta tardymų metu KGB. Jie naudojami tikslingai demonizuoti
Baltijos šalių vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais, demonizuoti
pasipriešinimo judėjimą“, - sakė jis.
Pasak A.Anušausko, holokausto tema A.Diukovo leidiniuose
„dangstomi visai kiti interesai“, o žydų likimu nėra
nuoširdžiai rūpinamasi, kaip buvo ir sovietmečiu, kada žydų
tragedija buvo sąmoningai nutylima.
1941 metų birželio 14-18 dienomis okupacinė sovietų valdžia
įvykdė pirmąjį masinį Lietuvos gyventojų trėmimą, jo metu
deportuota 17,5 tūkst. žmonių. Buvo ištremtas politinis, karinis
ir ūkinis Lietuvos elitas - buvęs Lietuvos prezidentas Aleksandras
Stulginskis, buvęs premjeras Pranas Dovydaitis, nemažai ministrų,
šimtai mokytojų, 79 kunigai, tautinių mažumų lyderiai.
