„Teismas, atmesdamas skundą, sutiko su komisijos argumentais,
kad dabar lygtinai paleidus J.Butą, būtų neįgyvendinta
nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo
principas, būtų pažeista visuomenės saugumo pusiausvyra. Išvadai,
kad dabar paleistas J.Buta laikysis įstatymų, nebenusikals, nėra
pagrindo “, - BNS sakė skundą nagrinėjusi Kaišiadorių rajono
apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė.
Teismas tokią išvadą padarė, kad bausmę atlieka ne už vieną
nusikaltimą, kad atlieka bausmę už banko apiplėšimą, per kurį
buvo nužudytas apsaugininkas. Teismo manymu, tai rodo nuteistojo
pavojingumą visuomenei ir kad lėšas pragyvenimui asmuo linkęs
gauti nusikalstamu būdu. Atsižvelgta, jog J.Butai dar liko kalėti
daugiau nei 6 metai, bausmės atlikimo metu padarė du drausmės
pažeidimus, o savo elgesį koreguoja tik nuo 2013 metų.
Žudikas už grotų praleido beveik 19 metų - nusikaltimą vyras
įvykdė 1995 metų rugsėjo 18 dieną, o tų metų spalio pradžioje
buvo sulaikytas ir nuo to laiko laikomas suimtas.
Ketvirtadienį priimta Kaišiadorių teismo nutartis nėra
galutinė - ji dar gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.
2012 metų gegužę prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi
į Malonės komisijos siūlymus, bausmę sušvelnino trims
nuteistiesiems, tarp jų - iki gyvos galvos turėjusiam J.Butai. Jam
bausmė pakeista į laisvės atėmimą 25 metams.
J.Buta už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo
apiplėšimą ir apsaugos darbuotojo Lino Žuko nužudymą 1996 metais
buvo nuteistas mirties bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam skirtas
kalėjimas iki gyvos galvos. J.Butos bendrininkai buvo nuteisti
švelnesnėmis bausmėmis. J.Butos ir jo bendrininkų įvykdytas
nusikaltimas buvo pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo banko
saugyklos apiplėšimas.
Nusikaltimo metu pagrobta beveik 1 mln. litų, o apsaugininkas
L.Žukas buvo pasmaugtas miegantis, prieš tai jį apsvaiginus.
Nužudytojo kūnas išvežtas ir užkastas. Nusikaltimą teisėsaugos
pareigūnai išaiškino beveik per dvi savaites.
Inžinieriaus mechaniko diplomą turintis J.Buta Lukiškių
kalėjime įgijo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto
Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros
neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos specialybę. J.Buta
trejus su puse metų praleido mirtininkų kameroje, laukdamas, kaip
bus nutarta Lietuvoje pasielgti su nuteistaisiais šia bausme.
Panaikinus mirties bausmę, jam skirtas kalėjimas iki gyvos galvos.
2011 metų gegužę J.Buta skaitė pranešimą apie nuteistųjų
iki gyvos galvos lygtinio paleidimo ir jų integracijos visuomenėje
galimybes. Malonė nuteistajam iki gyvos galvos suteikta
atsižvelgiant į padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką,
kur bausmių peržiūrėjimas yra humaniškesnis, tada teigė
prezidentės spaudos tarnyba.
J.Buta išeiti į laisvę bandė ir 2013 metų lapkritį - tada
jis prašė teismo sumažinti jam skirtą 25 metų laisvės atėmimo
bausmę trečdaliu. Šiaulių apygardos teismas nuteistojo prašymą
atmetė, motyvuodamas, kad sumažinti skirtą bausmę nėra teisinio
pagrindo. Šį sprendimą kalinys apskundė Lietuvos apeliaciniam
teismui.
Vyras nurodė, kad nusikaltimus padarė susiklosčius tam tikroms
aplinkybėms, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta
pilnai ir teismo nuosprendį suvokia adekvačiai, labai gailisi, kad
taip pasielgė ir savo veiksmais padarė žalos valstybei bei
nukentėjusiųjų šeimai, kad dėl jo kaltės nukentėjo žmogus.
Tačiau Apeliacinis teismas paskelbė, kad Šiaulių apygardos
teismo nutartis, kuria atmestas J.Butos prašymas dėl bausmės
sumažinimo yra teisėta ir pagrįsta.
„Justinas Buta buvo kaltinamas ir nuteistas už labai sunkių
nusikaltimų padarymą, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato
tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą iki
gyvos galvos, o tai iš esmės eliminuoja teismo baudžiamojo įsakymo
priėmimo proceso, pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo
taikymo galimybę“, - paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
