Kremliaus propagandos ruporu laikomas A.Diukovas, į Vilnių vykęs pristatyti savo knygą, ketvirtadienį rytą buvo išsiųstas iš Lietuvos. Jis laikomas nepageidaujamu Europos Sąjungoje.
Finansavo Rusija
„Gairių" vadovas Povilas Masilionis pripažįsta, kad knyga išleista Rusijos užsakymu. Jos vertimui A.Diukovas skyrė 10 tūkst. litų.
„Jeigu moka pinigus, prašau, tegul leidžia. Koks čia purvas? Čia yra dokumentai", – aiškino leidyklos vadovas. Jis gyrėsi, kad per 20 metų egzistavimo, „Gairės" išleido buvusio premjero Adolfo Šleževičiaus atsiminimus, Vytauto Petkevičiaus knygą „Durnių laivas", knygą apie mirusį Seimo narį Julių Veselką.
„Man atrodo, kad čia indėlis į Lietuvos XX a. vidurio istorijos mokslą, jo objektyvesnį, išsamesnį supratimą. Ji visų pirma skirta mokslininkams, studentams ir istorikams. (...) Tegul kiekvienas pats susiformuoja savo nuomonę. (...) Ji neskirta tremtiniams, bet yra dalis žmonių, kurie nori žinoti tiesą", – sakė knygos vertėjas Vaigutis Stančikas.
Jis spėja, kad A.Diukovas į Lietuvą buvo neįleistas, nes jo dėstoma pozicija nesutinka su Lietuvos istorikų pozicija. „Gairių" atstovai mano, kad knygos neturėtų būti draudžiamos, o būtina leisti kuo įvairesnę literatūrą, skatinti mokslininkų diskusiją. Leidėjai nesijaučia tapę Rusijos propagandos ruporu.
Jie taip pat sako, kad Kremliui palankios knygos pristatymas Lietuvoje niekaip nesusijęs su įvykiais Ukrainoje. Esą knyga buvo pradėta versti dar prieš karą Ukrainoje.
Apjuodino ištremtus žmones
Penkių šimtų puslapių Rusijos propagandininko knyga Lietuvoje pardavinėjama vos už 25 litus. Panašios apimties knygos paprastai būna gerokai brangesnės. Knyga išleista 500 egzempliorių tiražu.
Knygoje teigiama, jog Sovietų saugumo organai, NKVD, visiškai neplanavo 1941-ųjų birželį ištremti į Sibirą 17,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Sovietai buvo priversti tai daryti, nes gavo informacijos, jog šie žmonės, kurių didžioji dalis buvo seniai ir vaikai, yra nacių talkininkai, karo atveju pasirengę šaudyti raudonarmiečiams į nugaras. Tremtiniai turėtų būti dėkingi, kad sovietų valdžia juos išgelbėjo nuo holokausto gėdos.
Pasak Lietuvos istorikų, A. Diukovo dokumentų rinkinio tendencingumas, imperialistinė istorijos interpretacija tiesiog bado akis. Siekiama bet kuria kaina pateisinti stalinines represijas Lietuvoje, nekaltų žmonių žudymus ir trėmimus pavaizduojant, kad aukos visai nebuvo nekalti avinėliai – „lietuvių nacionalistai“, kuriems dirigavo Berlyne sudarytas, nacių kontroliuojamas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), tik ir laukė progos įsmeigti peilį į nugarą Sovietų armijai ir šaudyti žydus.
Dabartinis Rusijos istorikų autoritetas A. Diukovas skaitytojams perša išvadą: sovietų valdžia nevykdė Lietuvoje masinių represijų, negalėjo jų vykdyti, nes neužteko saugumo darbuotojų tokiai užduočiai.
Tačiau nors ir kaip stengtųsi Vladimiro Putino neostalinizmo politikos įkvėpti Rusijos istorikai pavaizduoti J.Staliną tauria asmenybe, didžiu humanistu, paneigti 1941 m. birželio tragedijos bei masinių trėmimų – neįmanoma.
Tada sugalvojamas politinio trilerio vertas siužetas karo nusikaltimui pateisinti. Dokumentų rinkinyje rašoma, jog 1941-ųjų kovą iš užverbuoto Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) agento Berlyne gauta žinių, kad vokiečiams užpuolus SSRS, LAF'as Lietuvoje rengia nacionalistinį sukilimą, kurio metu ketinama sunaikinti lojalius sovietams žmones, talkinti vokiečių okupantams. Tai ir paskatino, anot A. Diukovo, Saugumo komisarą P. Gladkovą 1941 m. birželio 14 d. surengti masinę Lietuvos SSR išvalymo nuo antisovietinių elementų akciją.
Išgarsėjo skandalais
36-erių A.Diukovas yra fondo „Istorinė atmintis“ vadovas. Rusas ypač pagarsėjo po to, kai pamatęs latvių režisieriaus Edvino Šnorės filmą „Sovietų pasaka“ (Soviet story) savo tinklaraštyje pareiškė: „norėčiau užmušti filmo režisierių ir padegti Latvijos atstovybę“.
Jį supykdžiusiame dokumentiniame filme atskleidžiami nacistinio ir stalinistinio režimų nusikaltimai ir jų panašumai. 2012-ųjų kovą Latvija A.Diukovą paskelbė nepageidaujamu asmeniu. Jis įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems neleidžiama atvykti į šią šalį, taip pat ir kitas Šengeno valstybes.
A.Diukovas per vieną televizijos laidą yra aiškinęs, kad Lietuvoje vyko ne partizaninė kova su rusų okupantais, o pilietinis karas.
