Šis istorikas, garsėjantis radikaliais propagandiniais pasisakymais, jau ne kartą yra prisiviręs košės.
36-erių A.Diukovas vadovauja fondui „Istorinė atmintis“. Šis fondas skelbiasi esantis nekomercinė visuomeninė organizacija, neva nešališkai daranti istorinius mokslinius tyrimus Rytų Europos ir Rusijos praeities temomis.
Sovietmetį išsigalvojo patys
A.Diukovas visomis išgalėmis siekia įtikinti, kad sovietų okupacija ir gyventojų trėmimai tėra Baltijos šalių mitas. Be to, jis ne kartą tvirtino, kad Lietuvoje vykusi partizanų kova tebuvo pilietinis karas.
Dar 2009 m. propagandininkas aiškino savo teoriją: „Respublikose po karo vyko tikras pilietinis karas, ypač Lietuvoje, kur „miško broliai“ užmušė daugiau nei 25 tūkst. žmonių per dvylika metų, po 2 tūkst. žmonių per metus. 90 proc. užmuštųjų buvo lietuviai, o ne rusai. Todėl sukišti tai į kovos su okupacija rėmus – neįmanoma. Tai buvo būtent pilietinis karas. Baltijos šalyse šių aspektų nenorima girdėti, nes yra okupacijos koncepcija, kontinuiteto koncepcija, ant kurios pastatyti šių valstybių politiniai režimai“.
Vyras ypač pagarsėjo po to, kai pamatęs latvių režisieriaus Edvino Šnorės filmą „Sovietų pasaka“ (Soviet story) savo tinklaraštyje pareiškė: „norėčiau užmušti filmo režisierių ir padegti Latvijos atstovybę“. Jį supykdžiusiame dokumentiniame filme atskleidžiami nacistinio ir stalinistinio režimų nusikaltimai ir jų panašumai.
Rusų fondo „Istorinė atmintis“ tinklalapyje taip pat galima aptikti vaizdo medžiagą, kurioje A.Diukovas aiškina, jog filmas „Sovietų pasaka“ yra prikimštas falsifikacijų ir melo, o jo koncepcija atitinka bendras tendencijas Baltijos šalyse.
Po tokių jo pasisakymų 2012-ųjų kovą Latvija A.Diukovą paskelbė nepageidaujamu asmeniu. Jis buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems neleidžiama atvykti į šią šalį, taip pat ir kitas Šengeno valstybes.
Lietuviai buvo nacių pagalbininkai
A. Diukovo manymu, visose Baltijos šalyse neva falsifikuojama istorija, rimtų mokslininkų iš viso nėra, o visus faktus padiktuoja valdžia. Maža to, A.Diukovas teigia, jog lietuviai buvo nacių parankiniai.
Sovietų saugumo organai, NKVD, visiškai neplanavo 1941-ųjų birželį ištremti į Sibirą 17,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Sovietai buvo priversti tai daryti, nes gavo informacijos, jog šie asmenys, kurių didžioji dalis buvo vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai, yra nacių talkininkai, karo atveju pasirengę šaudyti Raudonosios armijos kariams į nugaras.
Anot A.Diukovo, tremtiniai turėtų būti dėkingi, kad sovietų valdžia juos išgelbėjo nuo holokausto gėdos.
A. Diukovo dokumentų rinkinio tendencingumas, imperialistinė istorijos interpretacija tiesiog bado akis.
Siekiama bet kuria kaina pateisinti stalinines represijas Lietuvoje, nekaltų žmonių žudymus ir trėmimus, pavaizduojant, kad aukos visai nebuvo nekalti avinėliai – „lietuvių nacionalistai“, kuriems dirigavo Berlyne sudarytas, nacių kontroliuojamas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) tik ir laukė progos įsmeigti peilį į nugarą Sovietų armijai ir šaudyti žydus.
Kaip kažkada rašė lrytas.lt korespondentas Artūras Jančys, išvados, kurias galima padaryti iš tendencingai parengtų dokumentų, atrodo absurdiškai. Išeitų, jog kariauti su sovietų valdžia rengėsi ir vaikai iki 16 metų, kurių tarp ištremtųjų 1941-ųjų birželio 14-ąją buvo per 5 tūkstančius, o potencialūs žydšaudžiai buvo daugiau kaip 2 tūkstančiai žydų, kartu su lietuviais ir lenkais ištremtų į atokius SSRS regionus.
Skrido pristatyti knygos
Šią savaitę jis į Vilnių vyko pristatyti savo knygos „Holokausto išvakarėse“ lietuvių kalba. Knygą išvertė leidykla „Gairės“ ir jos pristatymą padarė patys, be A.Diukovo.
Ši knyga – dar vienas bjaurus propagandininko akibrokštas: joje toliau peršama mintis, jog lietuviai į Sibirą buvo tremiami todėl, kad jie buvo nacių parankiniai ir žudė žydus.
Dabartinis Rusijos istorikų autoritetas A. Diukovas skaitytojams bruka akivaizdžiai melagingą išvadą: sovietų valdžia nevykdė Lietuvoje masinių represijų, negalėjo jų vykdyti, nes neužteko saugumo darbuotojų tokiai užduočiai.
A. Diukovas naktį praleido oro uosto asmenų laikymo kambaryje, o ryte buvo išskraidintas atgal į Maskvą.
