Dviem vyrams iškyla Nemunu prieš kelias dienas galėjo baigtis liūdnai, jeigu ne pro šalį su keleiviais iš Kulautuvos į Kauną plaukęs laivas „Tolstojus“.
Nelaimė buvo įvykusi ties Piepalių kaimu (Kauno r.) – valtis apvirto pačiame Nemuno viduryje. Vyrai neįstengė jos nuplukdyti į krantą. Nors abu buvo įsikibę į valtį, jėgos seko.
Per garsiakalbį paklausęs, ar reikia pagalbos, B.Bukšnys sulaukė patvirtinimo rankų mostais.
Šimtą keleivių plukdančiam laivui „Tolstojus“ atbulam priplaukus prie nelaimėlių, įgula su kobiniu pritraukė valtį.
Vyrai galėjo išlipti į denį, tačiau nenorėjo palikti valties, kurią būtų nunešusi srovė. Virvės, kuria būtų pririšę prie laivo, jie taip pat neturėjo.
Tada B.Bukšnys nutarė laivu valtį ir į ją įsikibusius vyrus nustumti į krantą.
„Neskubėkime, mes niekur nevėluojame“, – ramino keleivius B.Bukšnys, kai „Tolstojus“ valtį stūmė kranto link.
Nelaimėlius „Tolstojus“ paliko tik tada, kai vyrai galėjo kojomis pasiekti dugną. Po sėkmingos gelbėjimo operacijos laive pasigirdo keleivių plojimai.
54 metus laivus Nemunu vairuojantis B.Bukšnys prisipažino, kad gelbėti skęstančiuosius teko pirmą kartą.
„Kitiems kapitonams tekdavo, o aš vis išvengdavau“, – šypsojosi „Tolstojaus“ kapitonas.
Vyras tvirtino, kad artėti didžiuliu laivu prie kranto nebuvo pavojinga, nes jis gerai pažįsta kiekvieną upės metrą.
Anot B.Bukšnio, srovė Nemuno viduryje nestipri – 3–4 kilometrai per valandą. Bet upė vis tiek pavojinga, joje daug duobių.
