Išpuoliai Lietuvoje: kaip suprasti, kad artinasi grėsmė?

Šių metų balandį Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje per vaikų mišias nusišovė vyriškis. Tą Verbų sekmadienį maldos namai buvo sausakimši.

Praėjus kelioms savaitėms, pirmąją darbo dieną po šv. Velykų, į Generalinės prokuratūros pastatą Vilniuje įsiveržė jaunas vyras. Nepaklusęs apsaugos darbuotojo reikalavimui sustoti, jis perlipo apsauginę tvorą ir ryžtingai nuėjo prie lifto. Jaunuolis bėrė nerišlius sakinius ir kliedėjo apie savo tėvą. Galiausiai smogė pareigūnui ir sukėlė grumtynes.

Šis incidentas baigėsi be kraujo praliejimo. Priešingai nei prieš metus, kai Lietuvą sukrėtė kitas panašus smurtinis išpuolis.

2013 metų balandį, taip pat antrą dieną po šv. Velykų, jaunas vyras įsiveržė į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastatą ir peiliu sužeidė apsaugos darbuotoją.

Visi šie sukrečiantys įvykiai – smurtiniai išpuoliai, kuriuos surengė pavieniai asmenys. Taip vadinami sutrikę, palūžę, viltį praradę žmonės, kurie nesulaukę pagalbos ima svarstyti apie grėsmingus problemų sprendimo būdus. Jie gali sukelti didelį pavojų visuomenei, jei grasindami ir kalbėdami apie savo sunkumus nesulaukia pagalbos.

Turbūt skaudžiausias tokio išpuolio pavyzdys – Anderso Behringo Breiviko surengtos žudynės Norvegijoje. Tačiau ši problema egzistuoja ir Lietuvoje.

Vadovybės apsaugos departamento (VAD) Kriminalinės žvalgybos skyrius detaliai išanalizavo vieną iš Lietuvoje įvykdytų smurtinių išpuolių. Tyrimas dar kartą patvirtino – tokių nusikaltimų galime išvengti, jei tinkamai sureaguotume į vadinamųjų pavienių asmenų perspėjimus, o ne nurašytume grasinimus mėnulio įtakai.

Tai prasidėjo praėjusiais metais, sausio mėnesį, kai vienoje valstybės institucijoje apsilankė jaunuolis, kurio elgesys atrodė įtartinas.

Beveik tuo pačiu metu nutiko ir kitas įvykis – kita VAD saugoma institucija pranešė, kad gauna elektroninius laiškus, kurių turinys kelia susirūpinimą.

VAD Kriminalinės žvalgybos skyrius bandė nustatyti elektroninių laiškų autoriaus tapatybę, tačiau trūko informacijos – buvo akivaizdu, kad tas žmogus išmanė, kaip išsaugoti anonimiškumą bendraujant elektroniniais laiškais.

Po keturių mėnesių nutiko šiurpus įvykis – jaunas vyras įsiveržė į vieną iš valstybės institucijų ir surengė smurtinį išpuolį. Paaiškėjo, kad nusikaltimą padarė tas pats žmogus, kuris prieš tai kėlė nerimą valstybės tarnautojams. Tik tada kriminalistai gavo informacijos, kad panašių bandymų bendrauti buvo ir daugiau.

Po nelaimės net aštuonios valstybės institucijos pranešė, kad tas jaunuolis bandė užmegzti ryšį. Dažniausiai kreipdavosi į jėgos struktūras, susijusias su žvalgyba, kontržvalgyba ir kariuomene. Per tris mėnesius – nuo pirmojo vizito iki smurtinio išpuolio – buvo užfiksuota per 60 vyro bandymų įvairiais būdais susisiekti su valstybinėmis institucijomis ir pareigūnais.

Kai kriminalistai peržvelgė visus telefoninius skambučius, apsilankymus ir išlikusius elektroninius laiškus, pastebėjo tam tikras tendencijas, signalizavusias apie augančią smurtinio išpuolio grėsmę.

„Labai svarbus smurtinio išpuolio rizikos veiksnys – asmens susitapatinimas su karinėmis struktūromis. Šis vyras siuntė nuotraukas ir vaizdo įrašus su ginklais, bandė įsidarbinti statutinėje tarnyboje, intensyviai kontaktavo su jėgos struktūromis, o dalies siųstų laiškų temą nurodė „NATO order“. Tai signalizuoja apie galimą susitapatiną su tiesos siekiančiu kovotoju“, – pasakojo psichologė Emilija Garbaliauskaitė. Ji dirba VAD Kriminalinės žvalgybos skyriuje, kuris bando užkirsti kelią pavienių asmenų smurtiniams išpuoliams ir padėti tokiems žmonėms.

Buvo nustatyta, kad prieš išpuolį jaunuolis mažiausiai 23 kartus kreipėsi į Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, kurio pagrindinė užduotis – žvalgyba. Bent 10 kartų kreipėsi į policijos pareigūnus, 13 kartų – į Prezidentūros administraciją, 7 kartus – į Krašto apsaugos ministeriją, 3 kartus – į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Manoma, kad bandymų susisiekti su šiomis institucijomis buvo ir daugiau, tačiau ne visi elektroniniai laiškai buvo išsaugoti.

„Jis labai intensyviai bandė susisiekti su grupe valstybinių institucijų ir su jose dirbančiais pareigūnais. Tam skyrė labai daug energijos“, – kalbėjo išpuolį analizavusi psichologė.

Kriminalinės žvalgybos pareigūnai pastebėjo, kad vaikino agresija augo pamažu – grasinti pradėjo tik tada, kai nesulaukė dėmesio ir pagalbos.

Pareigūnai nustatė, kad pirmą kartą susisiekti su valstybės institucijomis jaunas vyras pabandė dar likus trims mėnesiams iki išpuolio. Tada jis apsilankė VSD ir paklausė, ką turėtų daryti, kad galėtų dirbti žvalgyboje. Be to, darbo valandomis lankydavosi kitose teisėsaugos institucijose ir bandė susitikti su įtakingais pareigūnais.

Po kurio laiko vyras kreipėsi į policiją, reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad nebuvo priimtas dirbti į VSD.

Įtampa pradėjo augti likus keletai savaičių iki išpuolio. Vaikino elgesį analizavę pareigūnai nustatė, kad tada bandymų komunikuoti skaičius pradėjo smarkiai augti, o kalbos tonas darėsi vis agresyvesnis.

Paskutinį mėnesį prieš išpuolį į valstybės institucijas jis kreipdavosi vidutiniškai kelis kartus per parą, kai kuriomis dienomis net po 11 kartų. Bendrauti bandydavo ne susitikęs arba telefonu, bet rašydamas elektroninius laiškus.

Likus kelioms savaitėms iki išpuolio daugumą laiškų išsiųsdavo vėlai naktį arba paryčiui.

„Tai rodo, kad žmogus buvo labai aktyvus net tuo paros metu, kai paprastai ilsimasi. Todėl galime kelti įvairias hipotezes apie tai, ar žmogus pakankamai pailsėdavo, ar palaikė socialinius ryšius, kurie padėtų situaciją vertinti adekvačiau“, – tyrimo duomenis komentavo psichologė E.Garbaliauskaitė.

Keitėsi ir vaikino laiškų turinys. Pavyzdžiui, kai pabandė užmegzti pirmuosius ryšius su teisėsaugos pareigūnais, bendravo ne agresyviai, tačiau jo idėjos galėjo sukelti abejonių dėl emocinės būsenos.

Po kelių mėnesių bendravimas smarkiai pasikeitė.

Nustatyta, kad likus kelioms savaitėms iki išpuolio vaikinas pradėjo provokuoti valstybės institucijų atstovus. Pavyzdžiui, laiškuose komentuodavo jų lytinę orientaciją, seksualinius santykius. Arba ėmė prisistatyti vieno įtakingo ir visuomenei žinomo valstybės pareigūno pavarde.

Kriminalistai ilgai negalėjo nustatyti jo tapatybės, nes savo IP adresą buvo paslėpęs po vadinamaisiais „proxy" serveriais. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad vienas žmogus žinojo, kas yra tas nerimą keliantis jaunas vyras – vaikinas atvirai, neslėpdamas savo tapatybės bendravo su tuo pareigūnu, kurio vardu prisistatydavo laiškuose kitoms valstybės institucijoms.

Įdomu tai, kad valstybės institucijoms jis net tik rašė apie savo idėjas, bet ir siuntinėjo vaizdinę medžiagą. Pavyzdžiui, siaubo filmus arba kompiuterinius žaidimus pristatančius filmukus.

Net jo elektroninio pašto adrese, iš kurio buvo išsiųsta daugiausia laiškų, buvo užuomina apie kovinį žaidimą – „Officio Assassinorum". Kitaip tariant, jaunojo vyro elektroninio adreso pavadinime buvo įvardinta žaidimo dalis, kurioje yra rengiami ir įdarbinami elitiniai žudikai.

„Tai irgi gali būti svarbi užuomina, kad žmogus nori susitapatinti su veikėju, kurio užduotis yra žudyti“, – sakė VAD psichologė E.Garbaliauskaitė.

Galiausiai prasidėjo grasinimai.

„Nedelsiant pasiduokite teisėsaugai arba ateisime pas jus su benzopjūklu“, – vienoje paskutinių žinučių grasino jaunas vyras.

Likus dienai iki išpuolio, vaikino retorika tapo dar agresyvesnė.

„Kaip manot, jei ryt su batonu (teleskopine lazda. – Red.) į (valstybės institucijos pavadinimas) ateičiau, paimčiau valdžią Lietuvoje?“ – rašė jaunas vyras. Tai buvo išpuolio išvakarėse išsiųstas elektroninis laiškas.

Kitas žingsnis – smurtinis išpuolis.

Teisėsaugininkai pripažįsta: prognozuoti pavienių asmenų smurtinius išpuolius yra neįmanoma. Negalima nustatyti, ar žmogus griebsis destruktyvių veiksmų ateityje. Tačiau šio smurtinio išpuolio analizė dar kartą įrodė, kad prieš griebdamiesi smurto tokie žmonės vienaip ar kitaip bando įspėti apie savo ketinimus.

Agresyviai nusiteikę pavieniai asmenys dažnai bando susisiekti su valstybės vadovais, politikais, garsenybėmis ir kitais viešumoje dažnai matomais žmonėmis. Taip pat skambina arba rašo laiškus į valstybės institucijas.

Dažniausiai tokie žmonės laikomi keistuoliais. Politikai ar valstybės tarnautojai taip pripratę prie tokių asmenų, kad dažniausiai visiškai nekreipia į juos dėmesio. Kartais net patyrę ir daug bendravimo patirties su įvairiais interesantais turintys pareigūnai yra linkę aiškinti keistą ir provokuojamą elgesį mėnulio fazės pokyčiais.

„Labai svarbu pabrėžti, kad mėnulis čia ne toks įtakingas. Paprastai susirūpinimą keliantis elgesys reiškia, kad tas žmogus negauna jam reikalingos pagalbos. Gal socialinės, gal emocinės, gal psichologinės, gal dar kokios nors. Teigiant, kad žmogus elgiasi neįprastai vien dėl pakitusios mėnulio fazės, yra nuvertinami jo sunkumai. Todėl mažėja galimybė į situaciją reaguoti konstruktyviai – įvertinti, kuo galima padėti, ir suteikti reikalingą pakalbą“, – kalbėjo E.Garbaliauskaitė.

Smurtinius išpuolius rengiantys pavieniai asmenys taip bendraudami gali įspėti apie pavojingus ketinimus.

Kokios detalės rodo, kad žmogus gali žengti kruviną žingsnį ir sukelti grėsmę aplinkiniams?

Pavyzdžiui: tiesioginiai ar netiesioginiai grasinimai, nevaldomi pykčio protrūkiai, labai ryškus ir nekritiškas „teisybės“ siekimas, noras kažkam atkeršyti, neadekvatūs reikalavimai elgtis kitaip. Taip pat susirūpinimą gali kelti asmenys, kurie kliedi apie sąsajas su žinomu žmogumi, romantiškus santykius su juo, bendrą praeitį. Arba tiki, kad jis yra dieviškos kilmės ir aukščiau įstatymo.

Dar vienas svarbus pavojaus signalas – jei dažnai susisiekti bandantis žmogus staiga pakeičia savo elgesį. Pavyzdžiui, į valstybės instituciją skambinėjęs asmuo staiga nebeskambina, o atsiunčia grasinamąjį laišką.

Ką daryti, jeigu su jumis bando bendrauti žmogus, kurio elgesys kelia įtarimų? Į kokią valstybės instituciją kreiptis?

Vienišų asmenų smurtiniai išpuoliai jau dabar yra toks pat pavojingas reiškinys, kaip ir terorizmas, politinis ekstremizmas ar organizuotas nusikalstamumas. Tačiau pasaulis dar tik mokosi atpažinti grėsmę keliančius žmones, padėti jiems ir užkirsti kelią nelaimėms.

Daugelyje Europos šalių iki šiol nėra specialių institucijų, kurios rūpintųsi pavienių asmenų problema. Didžiojoje Britanijoje įkurtas Fiksuotųjų asmenų keliamos grėsmės vertinimo centras – vienas iš nedaugelio.

Lietuvoje tokios iniciatyvos ėmėsi VAD Kriminalinės žvalgybos skyrius. 2011 metais buvo suburta pareigūnų ir psichologų komanda.

Jie analizuoja informaciją apie netinkamą bendravimą su valstybės ir visuomenės veikėjais, priekabiavimus, grasinimus ar kitokį susirūpinimą keliantį elgesį. Bando nustatyti, ar tie žmonės gali kelti grėsmę saugomiems asmenims ir visuomenei.

„Pavieniai asmenys dažnai savo komunikacijos adresatais pasirenka būtent mūsų saugomus svarbius asmenis, todėl mes ir prisiėmėme atsakomybę būti savotišku koordinavimo centru. Pastaruoju metu pastebime, kad atsiranda vis daugiau supratimo ir iš kitų valstybės institucijų“, – kalbėjo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Aleksandras Berezovskis.

VAD pareigūnai bendradarbiauja su Valstybinės psichikos sveikatos centru ir padaliniais, savivaldybių socialinės paramos skyriais, policijos padaliniais, Bendruoju pagalbos centru. Pranešimus apie įtartiną elgesį teikia vis daugiau valstybės institucijų.

„Pagalbos ir supratimo sulaukiame vis daugiau. Tie keli nelaimingi įvykiai nereiškia, kad tokių bandymų daugiau nebūna. Mes nuolat gauname informacijos  apie įtartinus bandymus susisiekti ir tada stengiamės išskirtis tuos atvejus, kurie tikrai kelia ypatingą susirūpinimą. Tada stengiamės įtraukti visas institucijas, kurios gali padėti. Pastaruoju metu vis daugiau pagalbos sulaukiame ir iš tokių žmonių artimųjų.

Svarbu atkreipti dėmesį į susirūpinimą keliantį elgesį, kurį galime pastebėti kasdienėje aplinkoje – darbe, kaimynystėje, mokymo įstaigose. Ne ką mažiau svarbu yra padėti asmeniui spręsti kylančias problemas suteikiant jam reikiamą pagalbą. Dėl susirūpinimą keliančio elgesio mokykloje galima kreiptis į Psichologines pedagogines tarnybas. Jei susirūpinimą keliantis asmuo yra jūsų darbo aplinkoje ar kaimynystėje, dėl įvairių sunkumų sprendimo galima konsultuotis su policijos apylinkės inspektoriumi, vietos Psichikos sveikatos centru, savivaldybės socialinės pagalbos padaliniu“, – pasakojo VAD Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas A.Berezovskis.

* * *

Šių metų pradžioje portalas lrytas.lt spausdino straipsnių ciklą apie pavienių asmenų smurtinius išpuolius Lietuvoje ir kaip apsaugoti visuomenę nuo galimų grėsmių.

Pirmąją dalį rasite čia.

Antrąją dalį rasite čia.

Trečiąją dalį rasite čia.