Prezidentūros aikštėje – Lietuvos saugumo garantas

Tik tada mes, Lietuvos kariuomenės kariai, galėsime vykdyti savo priesaikas šimtu procentų“, – tokie žodžiai tvirtai penktadienį aidėjo Vilniaus S.Daukanto aikštėje. Jų autorius – Marius Dzencevičius, šiais metais išrinktas geriausiu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventu. Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, 28-iems Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją baigusiems kariūnams buvo suteiktas pirmasis karininko – leitenanto – laipsnis. Kartu su juo prisiekė kiti dvidešimt septyni kariūnai.

„Kas ten žino – gal netolimoje ateityje savo artimiesiems, kurie šiandieną stebi mus su pasididžiavimu, turėsime ištarti: „Nepykit, pareiga šaukia. Priesaikos vedamas, turiu stoti ginti mūsų tėvynės“, – patriotiškai kalbėjo M.Dzencevičius. Vis dėlto karininkas teigė tikįs, kad kariuomenė susitvarkytų su bet kokiais iššūkiais.

Karininkas viešai pripažino, kad Karo akademijoje buvo visko – ir juodo, ir balto. „Juodo minėti neverta – savo daržo problemas ir reikia spręsti savame darže, o ne už jo ribų. Žinoma, balto gavome kur kas daugiau“, – teigė M.Dzencevičius. Krašto apsaugos ministro įsakymu vyras buvo apdovanotas kiek lenktu sidabru tviskančiu kardu. Jam taip pat Kamberos lietuvių draugijos valdybos nutarimu buvo skirta piniginė premija.

Puoselėjant garbingas mūsų kariuomenės tradicijas, batalionų kuopoms suteikti žymiausių pergalingų šalies kariuomenės mūšių pavadinimai. Pirmajai absolventų kuopai suteiktas Žalgirio mūšio vardas, antrajai – Durbės mūšio vardas, trečiajai – Oršos, ketvirtajai – Saulės mūšio vardas.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Eugenijus Vosylius pristatė 21-ąją akademijos laidą. Ją šiemet baigė 28 kariūnai. Iš jų – 21 pėstininkas būrio vadas, vienas aviacinės elektronikos specialistas, 4 orlaivių pilotai.

Tarp jų yra ir Laura Gudelevičiūtė – pirmoji mergina, baigusi Karo akademiją ir įgijusi orlaivių pilotavimo specialybę. Du kariūnai studijas baigė JAV Karinių jūrų pajėgų ir pakrančių apsaugos akademijose. E.Vosylius pabrėžė, kad visi šios laidos pėstininkų specialybės kariūnai stažavosi Lenkijoje, Tadeušo Kosciuškos karo akademijoje Vroclave, kur tobulinosi taikos rėmimo operacijų tema.

„Juk šiuolaikiniame pasaulyje karininkas privalo ne tik gerai vadovauti kariams, mokėti valdyti sudėtingą ginkluotę, bet ir puoselėti istorijos, kultūros tradiciją, būti lyderis, kuris savo žiniomis ir intelektu būtų pavyzdys ne tik kariams, bet ir visuomenei“, – teigė E.Vosylius.

Ši kariūnų laida yra pati mažiausia Lietuvos karo akademijos istorijoje. „Tačiau juk ne kiekybė yra svarbiausia. Svarbiausia, kad šių visų žmonių širdyse degtų meilė Lietuvai“, – sakė E.Vosylius.

Šalies vadovė teigė, kad karo priesaiką Lietuva išgirsta ypatingu metu – kai keičiasi saugumo situacija regione ir visoje Europoje. „Kai ginkluota jėga, melu ir provokacijomis paminama tarptautinė teisė ir ardomas stabilumas, vėl primenama, kokia atsakinga, svarbi ir būtina yra kario profesija“, – teigė šalies vadovė.

Prezidentės teigimu, Lietuvos gynybos interesų užtikrinimas vėl yra tapęs aktualiausiu valstybės uždaviniu. Pasak D.Grybauskaitės, mūsų šaliai reikia stiprios kariuomenės, kuri atgrasytų priešą, kad nereikėtų ginklu ginti šalį.

„Duodami priesaiką prisiėmėte atsakomybę už šalies žmones ir ateities kartas, savo tėvus ir artimuosius. Jums patikime saugoti tai, kas brangiausia, – Lietuvos laisvę. Todėl privalote būti geriausi", – teigė D.Grybauskaitė. Jos teigimu, kariuomenė yra stipri tiek, kiek stiprūs ir gerai parengti yra jos kariai, o svarbiausia – kokia stipri yra karių valia, vienybė ir pasiryžimas ginti valstybę. Prezidentės kardu paliesti kariai be išlygų prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti LR Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus. Karininkai taip pat pažadėjo saugoti jiems patikėtas paslaptis.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmakursės Greta Kancevičiūtė ir Indrė Pilkauskaitė portalui lrytas.lt negalėjo tiksliai atsakyti, ar Lietuvai šiais neramiais laikais derėtų grąžinti privalomą karinę tarnybą.

Tačiau dėl privalomojo moterų šaukimo abi būsimos karininkės buvo gana griežtos: merginos į kariuomenę turėtų eiti tik savanoriškai. „Ne visos moterys yra sukurtos kariuomenei. Tos, kurioms patinka, gali stengtis lygiuotis į vyrus, kadangi turime lygias teises. Tikrai nereikia daryti to privalomai.“