Statybinių medžiagų verslu užsiimantis šiaulietis staiga paskelbė miestiečių labui besitraukiantis iš Šiaulių tarybos ir tėškė ant stalo mandatą.
„Tvarkietis“ suskato aiškinti, kad neįmanoma dirbti su valdančiosios koalicijos partnerių socialdemokratų paskirtu administracijos direktoriumi G.Vyšniausku.
Šiauliečiai neabejoja, kad į kankinio Nr.2 vardą pretenduojančiam verslininkui anksčiau iš tiesų buvo paprasčiau.
Mat ankstesnio savivaldybės administracijos direktoriaus konservatoriaus V.Damulevičiaus laikais buvo pasirašomos sutartys iš svajonių srities. Viešuosius pastatus renovuojančios įmonės net negaudavo pinigų už statybines medžiagas – buvo sumokama iškart tiekėjui.
Šis veikėjas pasitraukė pernai rudenį. Oficiali priežastis – „nebeleido daryti gerų darbų“.
Netruko paaiškėti įdomi detalė: V.Damulevičiui pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, areštuotas turtas.
V.Japertas irgi nutylėjo, kad pasitraukimo išvakarėse sulaukė nemalonios žinios iš sostinės.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija po dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos pradėjo tyrimą dėl verslininko suteiktos, tačiau interesų deklaracijoje neatsispindinčios 10 tūkstančių litų paskolos savivaldybės skyriaus vedėjai.
Galbūt politikas tikėjosi, kad sprukęs iš tarybos išvengs akistatos su etikos sargais? Atrodo, nepavyks.
Kad ir kaip būtų, „tvarkiečio“ verksmas, kad trukdoma dirbti miestui ir šiauliečiams, skamba gražiai. Juk nuo seno lietuvius žavi raudos.
