Per šiuos metus kai mus vienas po kito lenkė geriau sugebantys tvarkytis miestai pripratom prie šabloniškų, bandančių pateisinti neveiklumą teiginių: „bepigu Vilniui, ten ministerijos, ambasados“, „lengva klaipėdiečiams, jie gi uostą turi“.
O ką gi ypatingo turi Alytus ar Marijampolė, kurių gatvėmis pasivažinėjus pastebi akivaizdžius skirtumus, ir anaiptol ne kauniečių naudai?
Kai kam tokia padėtis – ramaus užutekio – tarsi ir tiktų, tačiau kaip ir daugelis kauniečių esu tas Kauno patriotas, kuris niekada nesutiks, jog antras didžiausias šalies miestas turėtų pasiduoti užliūliuojančiai tėkmei.
Būtini nuoseklūs ir kryptingi žingsniai. Dėl jų, tikiu, galėtų sutarti visi miestui norintys dirbti politikai.
Pirma, Kaunas turi tapti realia nacionalinės lietuvių valstybės širdimi. Niekas iš Kauno nesugebėtų atimti tarpukario istorijos, unikalios tuometės kultūros ir šalies politinio elito darbų. Istorinį paveldą galima ir būtina pritaikyti XXI amžiaus aplinkybėms, ir tai nesudėtingas uždavinys, siekiant užimti tuščią vietą, kurioje nei Vilnius, nei Klaipėda niekada nesijaus patogiai.
Antra, Kaunas turi nuosekliai plėtoti pasirinktas ir regionui perspektyviausias verslo šakas. Jau dabar būtent Kaunas yra tapęs logistikos sostine – šį vaidmenį dar labiau sustiprins europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, krovininė prieplauka Marvelėje, kuri sudarys galimybę integruotis vandens transportui į bendrą logistikos grandinę su Klaipėdos jūrų uostu. Bet transportas – tik viena iš sričių, kurioje Kaunas yra ir gali būti nepralenkiamas.
Trečia, unikali geografinė padėtis ir ne tik „Žalgirio“ pasiekimai lemia išskirtines galimybes toliau vystyti sporto infrastruktūrą, išnaudoti jau turimas galimybes – „Žalgirio areną“, S.Dariaus ir S.Girėno sporto kompleksą, Kauno marias ir kitus Lietuvoje konkurentų neturinčius objektus. Kai kurie iš jų jau dabar yra virtę ir neatsiejama pramogų pasaulio dalimi – Kaunas, o ne Vilnius dėl savo geografinės padėties bei talpesnės arenos užėmė pirmą vietą Lietuvoje pasaulinio garso atlikėjų maršrutuose. Tačiau tai – tik pradžia, kurią galima ir būtina tęsti.
Ketvirta, Kauno aukštojo mokslo infrastruktūra tikrai nenusileidžia sostinei, mūsų universitetai ir kolegijos jau dabar žinomi technologinių, medicinos ir žemės ūkio mokslų srityse. Būtina stiprinti šią lyderystę, kelti ambicingus tarptautinius tikslus, konkuruoti bei lygiuotis ne į Vilnių, o į Rygą, Stokholmą, Varšuvą ar Sankt Peterburgą.
Penkta, Kauno marios, Neris, Nemunas ir jų santaka turi tapti realia, o ne deklaratyvia poilsio zona – Birštono ar Druskininkų artumas šią užduotį gerokai apsunkina, tačiau kartu gyvu pavyzdžiu rodo, jog šioje srityje Kaunas tik stebi, o ne stebina.
Šešta, susisiekimas Kauno mieste turi būti iš esmės perplanuotas ir parengtas visiškai naujas plėtros planas, kuriame pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas ne abejotinos vertės didingiems objektams, o skirtas spręsti labai konkrečias problemas – sukurti efektyvų ir patogų viešąjį transportą, kokybišką infrastruktūrą, naujus miesto plėtros centrus įjungti į bendrą sistemą.
Septinta, Kauno miestui pagaliau būtina keisti požiūrį į aplinką ir jos tausojimą. Ekologinės Kauno marių problemos, kurias pastebi visi svečiai – tik žiedeliai. Atliekų tvarkymo sistemos projektuotojų klaidos, savivaldybės kontroliuojamų komunalinių paslaugų įmonių veikla – visa tai reikalauja profesionalaus nuolatinio dėmesio, o ne „gaisrų gesinimo“ taktikos.
Aštunta, Kaunas privalo rasti, kaip į miesto gyvenimą įtraukti senjorus, neįgalius asmenis. Jų patirtis, noras būti kartu ir dirbti bendruomenės labui turi būti skatinamas tiek savivaldos, tiek ir bendruomenių lygiu. Tam būtini ne tik formalūs laipteliai į viešąsias įstaigas – daug svarbiau, jog tie laipteliai taptų nuolatine kiekvieno miesto tarnautojo darbo dalimi.
Devinta, Kaunas turi stiprinti savo kultūros ir meno traukos centrus – puikūs profesionalai jau dabar garsina miestą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Savivalda privalo lyderiams užtikrinti sąlygas neatitrūkti nuo kolegų kitose valstybėse, remti tarptautinius mainus, skatinti kultūros ir meno darbuotojus ieškoti gerų pavyzdžių ir dalintis savo patirtimi ne tik šalies, o tarptautiniu mastu.
Dešimta, Kaunas turi nebijoti būti ambicingas XXI amžiaus miestas. Mes turime paveldėję puikią vietą pasaulyje, verslo, mokslo ir kultūros bei pramogų infrastruktūrą, nuostabius žmones – tai puikus puikių galimybių kokteilis. Atverdami duris, priimdami naujoves ir puoselėdami savo šimtmečių tradicijas galime kurti miestą, kuris bus pasididžiavimo šaltinis ir puikių žmonių traukos centras.
Gintautas Labanauskas yra Kauno miesto tarybos narys, technikos mokslų daktaras.
