Tuo metu nurėžtos pensijos kai kuriuos senolius privertė atsisakyti vaistų, sveikatą stiprinančių priemonių. Pensininkai garsiai kalba, kad valdžia siekė juos tiesiog numarinti ir jų sąskaita išspręsti finansines valstybės problemas. Atsiranda ir tokių senolių, kurie ir dabar atsiimdami kompensacijas, vis dėl to jaučiasi paskolinę valstybei „iš savo pensijukės“ ir galbūt išgelbėję tėvynę nuo pražūties.
Sveikinam šviesų požiūrį, bet kad garbingieji optimistai buvo apgauti pačios solidarumo idėjos skelbėjų dabar aiškiai parodo praėjusios kadencijos valdančiųjų politiniai užkulisiai. Lietuvos gelbėtojais nuo krizės apsiskelbę konservatoriai viena ranka nusirėžė nuo pensininkų, bedarbių pašalpų, nedarbingumo išmokų, kita ranka tuo pačiu metu pildė ir savo kišenes.
Tą rodo tik dabar išlindusios kai kurios ylos iš maišo – besitęsiantys ikiteisminiai tyrimai, kuriuose pareikšti įtarimai ir buvusiam Seimo nariui ir konservatorių iždininkui Vitui Matuzui. Jam pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo organizuotoje grupėje, piktnaudžiavimo tarnybine Seimo nario padėtimi organizuotoje grupėje bei siekiant turtinės naudos, kyšininkavimo. Įtariama, kad ilgametis konservatorių partijos narys sulaužė duotą priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai ne tik piktnaudžiavo užimama pozicija, bet ir esą paėmė kyšį.
Tuo metu, kai buvo nupjautos pensijos ir algos, pasak prokurorų, V. Matuzas subūrė nusikalstamą organizuotą grupuotę ir įsteigė pagyvenusių ir neįgalių asmenų paramai skirtą labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“.
Liūdnai pagarsėjęs lobistas Andrius Romanovskis padėjo ne tik įsteigti vadinamąjį paramos fondą tuometinių valdančiųjų atstovui V. Matuzui, bet ir rūpinosi, kad į jį plauktų pinigų srautai. Pareigūnai įtaria, kad kaip tik tuo metu A. Romanovskis per V. Matuzą Seime bandė prastumti jam naudingus įstatymų projektus, susijusius su pinigų plovimo prevencija, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas.
Viskas atrodė gražu gražu. Dalį pinigų fondas išties pervedė įvairioms pagyvenusių ir neįgalių žmonių organizacijoms bei parapijoms Panevėžyje, Panevėžio ir Radviliškio rajonuose, tačiau dalį fondo gautų lėšų steigėjai nusprendė pasiskirti sau. Prokurorai nustatė, kad V. Matuzas pasisavino 58 tūkstančius litų. Taip ir neaišku, kaip likimo nuskriaustiesiems skirtus pinigus panaudojo konservatorių iždininkas. Be to, pareigūnai mano, kad fondas esą buvo skirtas ne tik pinigų grobstymui, bet ir Seimo nario savireklamai.
Negana to, tokiam fondui pildančiam asmenines ar partines (vis dar aiškinasi teismai) kišenes, būdamas valdančiuoju savo įtaką V. Matuzas panaudojo prašydamas (ar reikalaudamas?), kad fondui aukotų verslininkai, pavyzdžiu, tyrime minimos Visvaldo ir Irenos Matjošaičių pavardės.
Žiniasklaidoje mirga antraštės, kad grietinėlę nuo neįgaliųjų fondų nugraibydavusiam Vitui Matuzui jau nebėra kur žemiau kristi. Bet klausimas platesnis, kaip žmonėms į akis žvelgia tuometiniai valdantieji, kai viena ranka steigę tokius fondus, per juos dalijo trupinius gyvenimo nuskriaustiesiems, sau atsiriekdami riebų gabalą,, kita ranka masiškai nuskurdinę pensininkus, kitus socialiai pažeidžiamus žmones?
O didžiuoju gelbėtoju skelbtas krizės Premjeras Andrius Kubilius, beje, taip ir nesugebėjęs atgauti žmonių pasitikėjimo, dabar bandydamas kažkam lipinti skambias frazes „vogėm ir vogsim“, lai pasilaiko jas sau, nes neverta bandyti tepti kitų tuo, kuo pats kvepi.
Eduardas Šablinskas yra socialdemokratas, Seimo narys
