Parlamentarė pažymi, kad supaprastinti pirkimai būtų
leidžiami tik iš partijos pačios surinktų lėšų, ne biudžeto
asignavimų, ir tai esančios nedidelės sumos. Pasak
socialdemokratės, dabartinė tvarka pernelyg biurokratinė.
„Čia kalbama apie labai mažas lėšas, kurios yra partijų
narių mokesčiai iš esmės. Partija turi skyrius 60 savivaldybių,
yra vienas juridinis asmuo, ir kaip vienas juridinis asmuo turi pirkti
per centrą, jei ir perkame, tarkim, krepšelį laidotuvėms ar dar
kam nors. Viskas turi eiti per centrą. Kur čia korupcija? Čia yra
absurdas ir nepagrįsti kaltinimai, ir panieka apskritai partijoms
kaip organizacijoms“, - BNS sakė B.Vėsaitė.
„Partijų skyriai nėra atskiri juridiniai vienetai, atskiras
juridinis vienetas - pati partija. Dabar kiekvienam skyriui uždedama
didelė biurokratinė našta. Partijos vieningai pritarė šitam
palengvinimui, aš manau, čia yra prezidentės panieka esamoms
politinėms partijoms ir jų lengvesniam administravimui. Ten, kur yra
biudžeto lėtos, kur viešieji finansai, be abejo, tegu būna
viešieji pirkimai, kurie būna skaidrūs. Čia mes kalbame apie,
sakyčiau, centrinius sandorius“, - kalbėjo socialdemokratė.
Birželio pabaigoje Seimo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo
pataisos numato, kad politinės partijos konkurso būdu galės pirkti
tik tuomet, kai prekės, paslaugos ar darbai bus įsigyjami už
valstybės biudžeto lėšas. Tačiau kai jų šaltinis bus partijos
surinkti nario mokesčiai, aukos, dovanos, veiklos pajamos, pirkimai
bus galimi ir be konkurso. Pakeitimais norima išskirti du finansinius
srautus - valstybės asignavimus ir kitas partijų lėšas.
Už pakeitimus balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo vienas, o
susilaikė 17 parlamentarų. Parėmusių pataisas buvo visose
parlamentinėse frakcijose, išskyrus Liberalų sąjūdį.
Šalies vadovė D.Grybauskaitė vetavo pataisas teigdama, kad jos
sudaro prielaidas korupcijai.
Priimtos pataisos sudaro prielaidas korupcijai, atveria kelią
šešėliniam partijų finansavimui, prieštarauja viešajam interesui
užtikrinti partijų veiklos bei lėšų panaudojimo skaidrumą ir yra
nesuderinamos su Europos Sąjungos teise, teigiama Prezidentūros
pranešime.
Jame pažymima, kad šiemet priimta ES direktyva dėl viešųjų
pirkimų politinėms partijoms nustato ne tik labai konkrečias ir
siaurai aiškinamas išimtis, susijusias su politinei kampanijai
skirtos reklamos bei propagandinės medžiagos gamybos paslaugų
pirkimais, bet ir konkretų laikotarpį, kada jomis galima pasinaudoti
– tokios išimtys gali būti taikomos tik rinkimų kampanijos
laikotarpiu. Jokių kitokių išimčių politinėms partijoms ES
teisė nenumato.
Pastabas dėl priimto įstatymo ydingumo pateikė Specialiųjų
tyrimų tarnyba ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Lietuva 2012 metais po
Europos Komisijos perspėjimų dėl Viešųjų pirkimų įstatymo
išimties politinėms partijoms jau kartą turėjo skubos tvarka
taisyti Viešųjų pirkimų įstatymą. Todėl, jeigu įsigaliotų
tokios įstatymo pataisos, Lietuvos atžvilgiu gali būti atnaujinta
ES teisės pažeidimo procedūra, teigia prezidentės spaudos tarnyba.
Politinėms partijoms dabar leidžiama paprastesne tvarka pirkti
politinei kampanijai skirtas reklamos kampanijų, propagandinių
filmų bei vaizdajuosčių gamybos paslaugas, kai šiuos pirkimus
politinės partijos atlieka rinkimų agitacijos kampanijos metu.
