Socialiniuose tinkluose paskleistos antys trikdo medikų darbą

Tačiau ne visi jas perskaitę graudenasi. Štai medikai tvirtina, jog po tokių dažniausiai melagingų istorijų dėl netylančių telefonų ir į skyrius plūstančių žmonių jie negali normaliai dirbti.

Nemylimas. Toks itin skaudus žodis tinka aštuonių mėnesių Ernestukui (vardas pakeistas. – Red.) apibūdinti. Kūdikis sveria vos penkis su puse kilogramo, o turėtų sverti bene dvigubai daugiau. Leukemija, protinį atsilikimą lemiantis sindromas, problemos dėl vidaus organų – Ernesto ligų sąrašas košmariškas.

Prieš maždaug savaitę be tėvų atvežtas į Santariškių Vaikų ligoninė Onkohematologijos skyrių Ernestas gydomas sekinančia chemoterapija. Gydytojai apie vaiko tikimybę gyventi kalba atsargiai. Ernestui reikia finansinės pagalbos.

Tačiau iš tiesų Ernestas – visai ne pamestinukas, o mama prie jo dieną naktį budėti negali, nes gyvena kitame mieste ir rūpinasi likusiais vaikais.

Ne visai realybę atitinkanti širdį verianti istorija socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidai buvo paskleista emocijos pagautos susirūpinusios moters.

Dėl šios istorijos gydytoja Sigita Stankevičienė, Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja, kelias dienas turėjo atsakinėti į susirūpinusių žmonių skambučius. Kai kurie jų buvo net iš užsienio. Žmonės netgi kaltino skyrių nesirūpinant vaikais – dezinformacija jau buvo įgavusi pagreitį.

S.Stankevičienė tvirtino suprantanti gražius žmonių norus. Tačiau minėtos moters elgesio ji paaiškinti negalėjo.

„Visi labai geranoriški ir stengiasi pagelbėti. Bet ta informacija į internetą negali išeiti be tėvų ir juo labiau medikų žinios“, – aiškino ji.

Portalo lrytas.lt pakalbinta istoriją paskleidusi moteris savo ruožtu teigė esanti šokiruota medikų elgesio.

Po pasipylusių skambučių, skyriaus seselės jai uždraudė eiti į kūdikio palatą.

Moteris teigė susisiekusi su Vaikų teisių apsaugos specialistais, kad šia istorija pasidomėtų ir jie.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Normantienė teigė, kad tokių atvejų pasitaiko tikrai ne kasdien, tačiau kiekvieną kartą klinikose jie sukelia šurmulį.

Kartą buvo taip, kad svetainėje „Facebook“ sklandė kraujo paaukoti prašantis įrašas, kurio herojus jau prieš trejus metus buvo išėjęs anapilin. Tuomet gausiai duoti kraujo susirinkusiems žmonėms teko aiškinti, kad įrašas – trejų metų senumo.

„Kitą kartą staiga pasklido žinutė, kad sunkiai sergančiam vaikui labai reikia kraujo. Pirmiausia jo vaikams tikrai nepritrūksta. Tai – neabejotinas faktas. Kitas dalykas – Kraujo centras negali vienu metu priimti tiek kraujo. Jis ima tiek, kiek reikia. Tad tokiu nepamatuotu gerumu būna sutrikdomas ligoninės darbas“, – pasakojo J.Normantienė.

Prieš porą metų plačiai nuskambėjo istorija, kaip pinigų sunkia ir reta liga sirgusiam sūnui prašiusi šeima pasirodė esanti sukčiai. Internete liūdna sūnaus istorija visus graudinę Vilniečiai Olga Belova ir Laimonas Puišė net neturėjo vaikų.

Policija įspėja nebūti patikliems ir netikėti pastaruoju metu socialiniuose tinkluose suaktyvėjusiais sukčiais. Svarbu nepasiduoti emocijoms ir, užuot skubant pervesti pinigus, iš pradžių išsiaiškinti, ar pagalbos šauksmas tikras ir pagrįstas.

Kadangi tokios istorijos dažniausiai sklinda socialiniuose tinkluose, yra įmanoma surasti jų šaltinį.

„Kartą suradome, kad viena pagalbos prašiusi istorija prasidėjo nuo gerų vaiko motinos bendradarbių. Aišku, žmonės žinutę paskleidė ne iš piktos valios. Tuomet paprašėme mamos, kad ji pasakytų kolegoms atšaukti žinutę“, – pasakojo J.Normantienė.

Tačiau internete sklindančios žinutės ne visada būna suvaldomos. Kai kurie susirūpinę žmonės ne tik skambina į ligoninę – savo pagalbą jie siūlo tiesiog atėję į skyrių.

„Čia vėlgi susiduriama su problema, nes savanoriai privalo turėti specialius pažymėjimus. Jie negali daryti to, ko neleidžia gydytojas ar slaugytojas“, – pažymėjo J.Normantienė ir pridūrė, kad po Ernestuko istorijos ligoninė pradės akyliau tikrinti pagalbą siūlysiančius žmones.

Su tokiais gandų tipo pranešimais ligoninė stengiasi kovoti, aiškindama susirūpinusiems žmonėms apie tikrąją padėtį. Tačiau ir taip įtemptomis sąlygomis dirbančių medikų kantrybė nėra geležinė. Skambinantys žmonės trukdo gydytojams susikaupti ir atlikti tikrąsias savo pareigas.

Vis dėlto S.Stankevičienė teigė, kad susirūpinusiems žmonėms ji daug ir kantriai aiškina apie tikrąją situaciją. „Problema yra nesusikalbėjimas. Šitaip negalima“, – teigė medikė.

J.Normantienė pastebėjo, kad onkohematogijos srityje dirba tokie žmonės, kurie yra visko matę – ir ašarų, ir skausmo. Todėl, pasak jos, jie stengiasi gražiai bendradarbiauti su žmonėmis. „Ten dirba neįtikėtinos kantrybės žmonės, tai vieta, kur reikia būti kantriems“, – teigė ji.

Anot J.Normantienės, pagalbos internete prašančios istorijos dažniausiai būna apie vaikus, sergančius piktybinėmis kraujo ligomis: „Daugiausia viskas sukasi aplink onkohematologiją. Pagalba ir parama vaikams, kuirų tokia diagnozė, būna didesnė nei kitomis ligomis sergantiems žmonėms.“

J.Normantienė svarstė, kad kitomis ligomis sergančius ligoninius remiančių fondų darbas būna tylesnis, nes visuomenės atsakas būna mažesnis.

„Ligoninėje yra ir kitų sunkių ligų, kurioms reikia dėmesio ir paramos. Tačiau su tais, kurie nori remti tik onkohematogiją, mes, aišku, nesiginčijame“, – teigė J.Normantienė.