Per pagrindinę sesiją lietuvių kalbos valstybinį egzaminą šiemet išlaikė 88,09 proc. abiturientų – mažiau nei praėjusiais metais.
Matematikos ir istorijos egzaminų neišlaikiusių mokinių dalis išaugo dvigubai, palyginti su praėjusiais metais. Gerokai sumažėjo ir 100 balų įvertinimą gavusių abiturientų skaičius.
– Kokios priežastys lėmė, kad šiemet brandos egzaminus abiturientai laikė prasčiau nei pernai? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Nacionalinio egzaminų centro direktorės Saulės Vingelienės.
– Negalima abstrakčiai apibendrinti, kad šiųmečiai abiturientai daug prasčiau laikė brandos egzaminus. Padėtis nėra dramatiška. Reikia nuodugniau analizuoti šią statistiką.
Pavyzdžiui, matematikos egzaminą laikė daugiau mokinių nei pernai, nors abiturientų sumažėjo maždaug 2,5 procento. O kai egzaminą pasirenka didesnė dalis moksleivių, auga prasčiau tą mokslą krimtusių skaičius. Tad nesakyčiau, kad šių metų abiturientai labiau tingėjo mokytis ar kad buvo sugriežtintas vertinimas, pasunkintos egzaminų užduotys.
Sugriežtintas tik vienintelio egzamino – lietuvių kalbos ir literatūros – vertinimas. Mat nuosekliai didinami raštingumo reikalavimai – kasmet leidžiama padaryti viena klaida mažiau negu ankstesniais metais.
Dabar abiturientas galėjo išlaikyti egzaminą 500 žodžių rašinyje padaręs 35 klaidas, žinoma, jei jo darbo turinys atitiko reikalavimus. Vadinasi, kas keturioliktą žodį parašius su klaida dar buvo įmanoma gauti teigiamą įvertinimą. Negi tai per griežti reikalavimai?
– Tačiau girdėti nusiskundimų, kad net beveik be klaidų parašyti rašiniai kartais įvertinami nuliu balų tik dėl to, jog abiturientas supainioja autorius, kuriais remiasi. Gal per griežtai baudžiama už tokius apsirikimus?
– Kas kaltas, jei moksleivis painioja autorius, kurių kūrinius privalėjo perskaityti? Jei supainiojo, vadinasi, per mažai mokėsi ir todėl nukentėjo.
Pasitaiko, kad rašinio turinys įvertinamas nuliu balų, nes abiturientas nesiremia nė vienu kūriniu, o tai rodo, kad jis deramai nesimokė lietuvių literatūros.
– Bet ar nestebina, kad gerai visą laiką mokęsi mokiniai per egzaminus kartais įvertinami žemesniais balais nei labiau tinginiavę jų bendraklasiai?
– Atnaujintos egzaminų programos, be kita ko, siekia ugdyti ir mokinių asmenines kompetencijas, o jos apima ir emocijų valdymą. Įtakos turi psichologija. Prasčiau mokęsis mokinys gali egzaminą laikyti nejausdamas įtampos ir parašyti geresnį rašinį nei aukštesnius pažymius mokykloje gaudavęs jo bendraklasis, kuris labai dreba dėl įvertinimo.
Suprantama, neįmanoma išvengti ir žmogiškojo veiksnio. Gali kartais apsirikti ir vertintojai, todėl šiemet mokiniams buvo leista rašyti jau argumentuotas apeliacijas.
Anksčiau gavę apeliaciją mes tik apsvarstydavome egzamino vertinimą, bet mokinio požiūris mums būdavo nežinomas. Dabar mokykla prie mokinio apeliacijos gali pridėti ir jo argumentus, kodėl jis mano, kad buvo neteisingai įvertintas.
– Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis teigia, kad egzaminų turėtų neišlaikyti netgi didesnė moksleivių dalis, nes mokyklose gausu visiškų nemokšų.
Tačiau, jo nuomone, surinkti 100 balų per daug sunku, nes egzaminų sudarytojai stengiasi prisigalvoti ir kuo suktesnių klausimų, kad į juos neatsakytų net gabiausi mokiniai. Ar pagrįsti šie kaltinimai?
– Tikrai niekas nesiekia specialiai sukirsti gerų mokinių. O jeigu išsiskiria vertintojų nuomonės, visada stengiamės vertinti moksleivio naudai. Bet nereikia pamiršti, kad tokių egzaminų kaip matematika, istorija, gamtos mokslai programose nurodyta, jog 10–20 proc. užduočių skirta tikrinti mokinių gebėjimus spręsti problemas.
Kitaip sakant, tikrinamas gebėjimas mąstyti. Todėl dalis egzamino užduočių neturėtų būti išmoktos mokykloje. Taip nustatoma, kas vertas 100 balų. Juk nederėtų pamiršti, kad valstybiniai egzaminai – kartu ir stojamieji egzaminai į aukštąją mokyklą.
Manau, kritikuojantys egzaminų užduotis asmenys ne visada būna gerai pastudijavę jų programas.
– Vis dėlto, pavyzdžiui, istorijos egzaminą 100 balų išlaikė vos 0,1 proc. mokinių – vienas iš tūkstančio. Ar tai nerodo, kad dalis užduočių buvo per daug sudėtingos?
– Galbūt moksleiviams pakišo koją kultūros temoms skirta istorijos egzamino dalis. Be to, antrus metus mokiniams siūloma rašyti ir analitinį tekstą, o šios užduoties imasi retas istorijos egzaminą laikantis mokinys. Tuomet nepavyksta surinkti 100 balų.
