„Visų pirma prioritetas - kuo greitesnis bylų, kartu
neprarandant kokybės, nagrinėjimas, ir taip pat kuo geresnis Teismo
veiklos pristatymas, tiek jums, Tautos atstovai, tiek visuomenei“, -
antradienį prisistatydamas Seimui sakė D.Žalimas.
„Pagrindinė problema - ji ilgus metus išlieka ta pati, tai yra
bylų nagrinėjimo trukmės problema. Čia padaryta nemažai, sukurtos
teisinės prielaidos sutrumpinti ir veiksmingiau ir greičiau spręsti
bylas. Jei prieš trejus metus, kai kandidatavau į KT, nagrinėjimo
laukė daugiau kaip šimtas prašymų, šiuo metu yra 63 prašymai,
maždaug 35 bylos, jei jas visas sujungus. Aš manau, kad labai
pasistengus būtų galima padaryti, kad neliktų 2012 metų bylų,
ir nagrinėjimo laikas pradžioj sutrumpėtų bent ik dviejų metų,
nes yra bylų, ir neseniai vieną bylą išsprendėme, kuri Teisme
praktiškai pragulėjo 4 metus. To neturėtų būti, nei jūs, Tautos
atstovai, nei teismai neturėtų tiek ilgai laukti KT verdikto“, -
kalbėjo D.Žalimas.
Kitu prioritetu įvardijęs Teismo atvirumą, jis taip pasiūlė,
kad kasmet galėtų parlamentui pristatyti Konstitucinio Teismo
veiklos ataskaitą. „Kitas svarbus aspektas susijęs su KT atvirumu,
dialogu su visuomene, dialogu su įstatymų leidėju, kad KT
santykiai,jei taip galima pasakyti, su įstatymų leidėju galėtų
būti geresni, sieksiu, kad jie tokie būtų. Jeigu leistumėte, aš
drįsčiau kaip vieną priemonių pristatyti, kad Konstitucinio Teismo
pirmininkas galėtų kasmet savotiškai pristatyti Teismo veiklą ir
turėti diskusiją aktualiais konstitucinės justicijos klausimais su
Seimo nariais“, - sakė D.Žalimas.
„Kitas dalykas - informuotumas apie Teismo baigiamuosius
aktus, vienas iš mano prioritetų būtų tai, kad tiek Teismo aktai,
tiek pats jų pristatymas, nes Teismo aktai savaime galbūt negali
būti visada suprantami dėl sudėtingos teisinės kalbos ir
terminijos, bet pats jų pristatymas visuomenei būtų padarytas kuo
priimtinesne forma“, - kalbėjo kandidatas vadovauti Konstituciniam
Teismui.
Jis taip pat pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas yra
vienas iš devynių konstitucinio teismo teisėjų, ir priimant
sprendimus pirmininkas turi vieną balsą iš devynių
„Nereikėtų galvoti, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas
vienasmeniškai formuoja doktriną ar priiminėja sprendimus. (...)
Manau, kad ta Teismo sudėtis, o ne pirmininkas garantuoja kokybišką
sprendimų priėmimą. Pirmininko užduotis - visų pirma, sklandus
Teismo darbo organizavimas ir jo reprezentavimas jo santykiuose su
kitomis valstybės institucijomis ir tarptautiniame
bendradarbiavime“, - sakė D.Žalimas.
D.Žalimo kandidatūrą į Konstitucinio Teismo vadovus siūlo
prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pagal Konstituciją, Konstitucinio
Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento
teikimu.
Dėl D.Žalimo kandidatūros Seimas balsuos, kai jis susitiks su
parlamentinėmis frakcijomis bei atitinkamais komitetais.
„Šalies vadovės įsitikinimu, kandidatą apibūdinančios
savybės, tai ir puikus konstitucinės doktrinos bei tarptautinės
teisės išmanymas, darbo Konstituciniame Teisme patirtis, padarytas
įdirbis ir asmeninės savybės, nepriekaištinga reputacija
pagrindžia D.Žalimo tinkamumą eiti Konstitucinio Teismo pirmininko
pareigas, užtikrinti darnų Teismo darbą, išlaikyti aukštą
pasitikėjimą šia institucija, o taip pat skatinti Teismo
tarptautinį bendradarbiavimą ir prestižą“, - pristatydama
D.Žalimo kandidatūrą antradienį Seime sakė prezidentės patarėja
Rasa Svetikaitė.
Tarptautinės teisės ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius
D. Žalimas pastaruoju metu laikinai ėjo teismo pirmininko pareigas,
kai šiemet baigėsi pastaruosius trejus metus teismui vadovavusio
Romualdo Kęstučio Urbaičio kadencija.
D.Žalimas yra dalyvavęs ES bei kituose tarptautiniuose
mokslinių tyrimų projektuose, susijusiuose su žmogaus teisėmis,
demokratizacija bei totalitarizmo nusikaltimų aukų atminties
įteisinimu, teikęs ekspertines nuomones, dirbęs Nuolatinio
arbitražo teismo Hagoje nariu nuo Lietuvos.
Kandidatas į Konstitucinio Teismo pirmininkus daug prisidėjo
tiriant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dienos
tarptautinius ir konstitucinius teisinius pagrindus bei įnešė
svarų indėlį Lietuvos integracijos į NATO srityje.
D.Žalimas yra apdovanotas Lietuvos Šaulių Sąjungos garbės
ženklu „Parlamento gynėjas“ ir NATO atminimo ženklu.
