Istorija prasidėjo nuo kavinėje prie taurės vyno vakarojusių dviejų draugių pokalbio, rašo „Lietuvos rytas“.
„O, ne, negaliu sau to leisti kaip į greituosius kreditus įklimpusi Aistė Žalevičienė. Juk neturiu pašonėje milijonieriaus Vidmanto Japerto, kuris pernai pavasarį pamalonino 10 tūkstančių litų paskola“, – ironizavo moteris.
Nugirstas sakinys su užuomina į Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėją ir įtakingiausią Šiaulių miesto tarybos narį sukėlė nuostabą.
Ar gali būti, kad miesto investicijas ir plėtrą planuojanti A.Žalevičienė nesugeba planuoti savo šeimos biudžeto? Ar tikrai statybinių medžiagų prekyba užsiimantis verslininkas finansiškai remia šią valdininkę?
Deklaracijose nėra užuominų
Pagal įstatymą ir valstybės tarnautojai, ir politikai privalo viešai deklaruoti tiek piniginius srautus, tiek dėl tokių sandorių galinčius iškilti interesų konfliktus.
Tiesa, deklaruoti būtina tik 10 tūkst. litų perkopusią ribą. Tačiau dokumente privalu nurodyti ir artimus ar kitus žinomus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas deklaruojančiajam einant pareigas valstybės tarnyboje.
Vienuolikos įmonių bendraturtis V.Japertas pastarąjį kartą deklaraciją pildė 2011 metais.
Joje yra įrašytos šimtatūkstantinės paskolos kelioms savo bendrovėms, tačiau nė užuominos apie A.Žalevičienę ir galimą interesų konfliktą.
Šiaulietės valdininkės A.Žalevičienės 2012 metų pabaigoje pildytame dokumente užsimenama apie vienintelę paskolą – 2006-aisiais paimtą šimtatūkstantinį kreditą.
Klausimas privertė nurausti
Šiaulių valdžios vyrų pastangomis prieš kelerius metus daugiausia uždirbančių specialistų gretose įsitvirtinusiai A.Žalevičienei klausimas apie iš milijonieriaus V.Japerto gautus pinigus buvo netikėtas.
Dienraščio žurnalisto paklausta, kodėl neįrašė į deklaraciją gautos paskolos, sutrikusi valdininkė pareiškė, jog to ir neprivalėjo daryti: „Mokesčių inspekcijoje pati klausiau, ir man atsakė, kad deklaruoti reikia didesnes kaip 10 tūkstančių litų sumas.“
A.Žalevičienė patikino nemačiusi nieko bloga skolintis iš politiko, tačiau atsisakė įvardinti, kam jai staiga prireikė pinigų.
Dar labiau valdininkė sutriko, paklausta, ar tiesa, kad savo šeimos biudžetą yra įjunkusi formuoti iš greitųjų paskolų.
„Turėjau tokių, bet... Tai yra mano asmeninis reikalas“, – išraudo A.Žalevičienė.
Politikas buvo nekalbus
Partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklausantis, įtakingiausiu Šiaulių politiku laikomas V.Japertas irgi nebuvo linkęs atvirauti apie piniginę paramą valdininkei: „Čia mano reikalas.“
Milijonierius ėmė postringauti, kad visuomenė gali žinoti tik apie deklaracijoje oficialiai įvardintus sandorius: „Jei deklaracijoje nėra, vadinasi, neteikiau tokios informacijos. Todėl niekas neturi to žinoti, nes tai – asmeninis reikalas. Aš neprivalau sakyti, kam daviau ir kam nedaviau.“
Užsiminus, kad tai gali neigiamai įvertinti politiniai oponentai, verslininkas atrėžė, jog tai – jų problemos: „Turiu finansinių reikalų su daug asmenų. Net jei toks sandoris būtų įvykęs, manau, pagal įstatymą jo nereikia deklaruoti.“
Pokalbio pabaigoje V.Japertas prasitarė su A.Žalevičiene esantis daug metų pažįstamas, draugas: „Tai yra asmeninis gyvenimas, kurio kiek norėsiu, tiek ir rodysiu.“
Naudą semia rieškučiomis
Neoficialiu miesto vadovu laikomam V.Japertui ir jo įmonėms labai svarbūs ir savivaldybėje priimami sprendimai.
Niekam ne paslaptis, kad šiauliečio interesų yra ne viename projekte, – koncerno „Jupoja“ įmonės statybines medžiagas tiekė ir mokyklas renovavusioms, ir oro uostą rekonstravusioms įmonėms.
Negana to, statybos darbus atliekantis rangovas iš užsakovo negavo visų pinigų. Buvo sukurta schema, pagal kurią savivaldybė ne kartą pinigus pervedė tiesiogiai statybinių medžiagų tiekėjui – V.Japertui pavaldžiai įmonei.
Tai buvo daroma oficialiai, pasirašius atitinkamą sutartį. Nauda akivaizdi – medžiagų tiekėjas išvengė rizikos patirti nuostolių dėl galimo statybos įmonės nemokumo ir neatsiskaitymo.
Projektą prastūmė buldozeriu
Niekam ne paslaptis ir tai, kad valdžios postus partijos kolegoms užleidžiantis „tvarkietis“ V.Japertas noriai sėda į daugiau naudos teikiančias kėdes.
Vienu metu politikas buvo Šiaulių regiono plėtros tarybos, Šiaulių savivaldybės projektų įgyvendinimo tarybos, Šiaulių savivaldybės strateginės plėtros tarybos narys, priklausė Šiaulių savivaldybės darbo grupei, besirūpinančiai investicijų pritraukimo ir skatinimo programa.
Politikas interesų turi ir buldozeriu prastumtame skandalingajame „Menų fabriko“ projekte, kurį ruošė tos pačios A.Žalevičienės vadovaujami specialistai.
Už šį projektą ne kartą pasisakęs milijonierius pats buvo tiesiogiai su juo susijęs – pirmąjį statybų konkursą laimėjo bendrovės „Meba“ ir V.Japerto valdomo koncerno „Jupoja“ konsorciumas.
Beje, į statybvietę vėl sugrįžo ta pati bendrovė „Meba“. Prognozuojama, kad Šiaulių valdžios stumiamam „Menų fabriko“ projektui reikės ne 10 milijonų litų, o gerokai didesnės sumos. Tad šios statybos gali tapti girnapuse ant skolose skendinčio miesto kaklo.
Etikos sargai atsakymo nežino
Šiaulių tarybos narys Gintaras Karalevičius nustebo išgirdęs apie galimus finansinius sandorius tarp kolegos politiko ir valdininkės: „Aš negaliu patikėti, kad tai gali būti tiesa.“
Savo verslą turintis opozicijos atstovas pripažino, kad formali įstatymo nubrėžta 10 tūkstančių litų riba tarsi ir neperžengta: „Vis tiek galima rasti kabliukų dėl interesų. Dėl šios priežasties aš, tarybos narys, niekada neskolinčiau pinigų savivaldybės darbuotojui.“
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sekretoriato vadovas Tomas Čaplinskas sakė, kad vienareikšmis atsakymas dėl šios istorijos negalimas: „Mes nematome dokumentų, nežinome visų aplinkybių, todėl ką nors įvertinti labai sunku.“
VTEK darbuotojas irgi patvirtino, kad keblumų kelia įstatyme numatyta formali 10 tūkst. riba, bet tai nereiškia, jog tyrimas dėl neužpildytos deklaracijos negalimas: „Mes reaguojame ir į gautus pranešimus, ir į reportažus žiniasklaidoje.“
