Skunde buvo nurodoma, kad VRK birželio 25-osios sprendime dėl
privalomojo referendumo nurodytas rinkėjų skaičius Lietuvoje yra
2,656 mln., t. y. daugiau nei 100 tūkst. didesnis, nei buvo nurodytas
ankstesniame, gegužės 5-osios sprendime dėl Europos parlamento
rinkimų, kada nurodyta 2,542 mln. rinkėjų.
Pasak skundo autorių, tokio ženklaus rinkėjų pasikeitimo per
kiek daugiau nei mėnesį negalėjo lemti nei piliečių migracija,
nei kitos aplinkybės.
Nors J.Panka nurodė pripažįstantis, kad referendumo dėl
draudimo parduoti žemę užsieniečiams rezultatams ši aplinkybė
jokios įtakos neturi, jis teismo prašė įpareigoti VRK patikslinti
rinkėjų sąrašus. Jis taip pat nurodė, jog teismui patenkinus
skundą, bus reikalaujama ir asmeninės VRK vadovo Zenono Vaigausko
atsakomybės.
Pats Z.Vaigauskas BNS tvirtino, kad rinkėjų skaičius VRK
dokumentuose pasikeitė dėl to, jog buvo vėlesniame sprendime
įrašyti ir gyvenamosios vietos nenurodę rinkėjai, registruoti
savivaldybėse.
„Klaidos čia nebuvo. Mūsiškiai gal tiesiog persistengė –
jie vėlesniame sprendime įrašė tą skaičių, kad būtų teisinis
pagrindas įrašyti žmones, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios
vietos, į rinkėjų sąrašus, jei jie ateitų dalyvauti referendume
savo rinkimų apylinkėse“, - sakė jis.
Anot Z.Vaigausko, į šį skaičių nebuvo įtraukti piliečiai,
deklaravę savo išvykimą į užsienį.
Sekmadienį vykusiame referendume dėl draudimo parduoti žemę
užsieniečiams bei juridiniams asmenims dalyvavo 380 tūkst., arba
14,97 proc. rinkėjų, 269 tūkst. referendumo idėjoms pritarė,
prieš pasisakė 100 tūkst. Lietuvos piliečių.
