Piliečių aktyvumas buvo rekordiškai mažas – balsavo mažiau nei 15 proc. rinkėjų.
Referendumo kritikai jau skelbia: šis sumanymas patyrė visišką fiasko, o jo rezultatai neturės jokios įtakos, ir apgailestauja, jog jam surengti skirti 13,5 mln. litų buvo paleisti vėjais.
Vis dėlto vaizdas ne toks vienareikšmiškas. Be abejo, neįvykęs referendumas neprivers keisti įstatymų, bet ir numoti ranka į tai, kad daugiau nei 300 tūkst. žmonių pageidavo jį surengti, politikai neturi teisės.
Pirmiausia referendumo sumanytojai tiek daug rinkėjų parašų surinko dėl valdžios ir pagrindinių partijų trypčiojimo.
Nekyla abejonių: draudimas žemę parduoti užsieniečiams prieštarauja ES teisei ir Lietuvos įsipareigojimams šiai bendrijai, todėl jo nebūtų įmanoma praktiškai įgyvendinti net ir žmonėms pasisakius už tokią normą.
Galima įtarti, kad tokiu draudimu buvo suinteresuoti stambūs žemvaldžiai, siekiantys išvengti stipresnės konkurencijos plėsdami savo valdas.
Norėdami labiau sudominti visuomenę referendumu, jo įpūtėjai dar prikergė ir klausimą dėl jam rengti būtinų parašų skaičiaus sumažinimo nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst., nors taip, ko gero, tik sau pakenkė, nes supainiojo žmones ir pastūmėjo juos iš viso neiti balsuoti.
Tačiau dauguma piliečių, savo parašais pareikalavusių referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams, neturėjo jokių savanaudiškų kėslų. Jie tik išsakė nerimą dėl Lietuvos ateities.
Žinoma, tai perdėti nuogąstavimai. Referendumo rengėjai, matyt, sąmoningai žmones klaidino, baugindami, kad bus parduota tėvynė, pažeistas Lietuvos teritorinis vientisumas.
Kyla klausimas, kodėl tiek daug žmonių patikėjo tokiais iš piršto laužtais gąsdinimais?
Turbūt įtakos turėjo ir tai, kad spekuliacija žeme vyksta seniai, skaidrumo šioje rinkoje mažai, ją reguliuojantys įstatymai painūs. Žmonės dar nepamiršo vadinamųjų žemgrobių skandalų, kai daugybę sklypų įsigijo žemėtvarkos valdininkai ir su jais siejami asmenys.
Nestebina, kad skandalais apaugę nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, jos pardavimo procesai sukėlė didžiulį visuomenės įtarumą. Referendumo rengėjų kalbos, kad turtingi užsieniečiai už grašius supirks visą Lietuvą ir taps šalies šeimininkais, gulė į gandams palankią dirvą.
Palyginti negausioms į politinę areną tik siekusioms prasiveržti referendumo rengėjų grupėms surinkti per 300 tūkst. parašų labai padėjo didžiųjų partijų ir valdžios pasyvumas. Atrodo, politikai nė netikėjo, kad šįkart bus surinkta tiek parašų, ir sunerimo tik tada, kai tai įvyko.
Rengdamosi artėjusiems prezidento ir Europos Parlamento rinkimams partijos net mėgino pasinaudoti žmonių nerimu dėl žemės pardavimo procesų savais politiniais tikslais – vienos kurstė euroskeptiškas nuotaikas, kitos giedojo odes laisvajai rinkai.
Panašius politinius žaidimus, kurių tikslas buvo sutelkti savo rinkėjus, partijos žaidė ir surengdamos patariamąjį referendumą dėl atominės elektrinės statybos 2012-aisiais. Kai žmonės patarė jos nestatyti, net valdžios partija tapusių socialdemokratų požiūris į rinkėjų valią ėmė svyruoti.
Už atominės elektrinės statybą pasisakę konservatoriai taip pat pritarė, kad referendumas būtų surengtas, o vėliau ragino jį boikotuoti.
Dešinieji manevravo ir dabar – nieko nenuveikė, kad referendumo iš viso nereikėtų rengti, o vėliau ragino neiti balsuoti, taip skatindami žmonių pilietinį pasyvumą.
Partijos sukruto tik paaiškėjus, kad referendumo nepavyks išvengti. Buvo skubiai priimtas žemės pardavimo užsieniečiams ir juridiniams asmenims saugiklių paketas, nors anksčiau politikai tuo visiškai nesirūpino.
Skubant buvo akivaizdžiai persistengta. Įstatymą tikriausiai teks keisti, nes jis pančioja ir Lietuvos žemdirbius, iškreipia žemės rinką.
Politikai, ko gero, persistengė ir mėgindami sužlugdyti referendumą. Jo data buvo nukelta į birželio pabaigą, kai daugelis žmonių jau atostogauja. Tai neabejotinai dar sumažino rinkėjų aktyvumą.
Galima daryti išvadą, kad politikai parodė nepasitikėjimą piliečiais, o tokios manipuliacijos paskatina žmones dar labiau nepasitikėti partijomis.
Kad ir kaip būtų, net ir neįvykusio referendumo nevertėtų laikyti niekiniu. Jis atskleidė daug tiesos apie Lietuvos visuomenės nuotaikas.
Viena vertus, kai geriau paaiškinama padėtis, žmonėms nestinga sveikos nuovokos, kad būnant ES nevalia imti ir laužyti ankstesnių susitarimų.
Kita vertus, už žemės pardavimo užsieniečiams draudimą pasisakę arti 270 tūkst. žmonių parodė, kad jie linkę eiti paskui antieuropietiškus vedlius.
Tai rimtas perspėjimas vadinamosioms tradicinėms partijoms. Užsižaidusios politiniais žaidimais ir perpildžiusios žmonių kantrybę jos gali būti populistų nustumtos į užribį.
