Valstybinio lietuvių kalbos egzamino šiemet neišlaikė arti 12 procentų jį laikiusių abiturientų.
Iš viso egzaminą išlaikė 88,09 proc. abiturientų, iš jų 88,4 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, 83,7 proc., besimokiusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis.
Lrytas.lt trečiadienį surengė skaitytojų apklausą. Jos rezultatai rodo, jog dauguma mano, kad Lietuvoje auga beraščių karta. Tiesa, tokios nuomonės palaikytojus spėriai vejasi tie, kurie neabejoja, kad šiemet egzamino užduotis buvo labai sunki ir reikia nuleisti reikalavimų kartelę.
- Kaip vertinate šiemetinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotį ir jo rezultatus? - lrytas.lt paklausė Vilniaus Žemynos gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos ekspertės A.Šventickienės.
- Iš tiesų egzamino užduotis buvo gana aiški. Tikėjomės geresnių rezultatų. Dalis mokinių, ypač tie, kurie neišlaikė egzamino, turi raštingumo, minčių raiškos problemų. Jie daro daug stiliaus klaidų. Iš darbų matyti: jie neskaito kūrinių.
- Sakote, kad mokiniai neskaito kūrinių. Gal todėl dauguma rinkosi samprotaujamąjį rašinį, kur didesnis dėmesys skiriamas nuomonei, o ne literatūros kūriniui, kontekstui?
- Samprotavimo rašinyje reikia argumentuoti remiantis literatūros kūriniais, o literatūriniame – analizuoti kūrinius. Rašant tiek vieną, tiek kitą reikia būti skaičiusiam literatūros kūrinius. Tai aiškiai nurodyta egzamino programoje. O abiturientai mano: pakaks paminėti kūrinį, autorių, pakalbėti bendromis frazėmis. To nepakanka.
- Kas dėl sumenkusio raštingumo, dėl to, kad vaikai neskaito kūrinių, kaltas – vaikai tinginiai ar aptingę mokytojai?
- Mokiniams reikėtų didesnės atsakomybės, lankyti pamokas, kūrinius skaityti. Teorinių žinių per lietuvių kalbos egzaminą nedaug reikėjo.
- Nekokie lietuvių kalbos egzamino rezultatai buvo ir pernai. Dažnas jūsų kolega kaip vieną iš priežasčių nurodė tai, kad 11 ir 12 klasėse visai nebeskiriamas dėmesys lietuvių kalbos gramatikai. Dėstoma tik literatūra. Ką manote jūs?
- Manau, kad 11-12 klasėse turėtume mokyti tik literatūros, plėsti mokinių kultūrinį kontekstą. Į baigiamąsias klases iš pagrindinės mokyklos turi ateiti raštingi mokiniai. Ne 12-oje klasėje reikia mokyti rašybos ir skyrybos.
- Lrytas.lt kalbino literatūrologijos magistrę, kuri kartu su šiemetiniais abiturientais laikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Ji rinkosi literatūrinį rašinį tema „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje“. Tačiau, net ir būdama specialistė, pelnė viso labo 30 balų. Kaip tai galėtumėte paaiškinti?
- Gal ji rašinio metodų neišmano. Gal rašė taip, kaip buvo reikalaujama ankstesniais metais. O rašinio instrukcijos pasikeitusios.
