Nors referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko – balsuoti atėjo vos 15 proc. rinkėjų, jo iniciatorius Julius Panka teigia, kad yra ir kuo pasidžiaugti – pilietiškais žmonėmis.
„Noriu ir pasidžiaugti – turime 15 proc. žmonių, kurie neišsigando, kuriems rūpi mūsų šalies ateitis ir sprendžiami klausimai, kurie domisi politika. Jaunai demokratijai tai nėra taip jau labai mažai“, – Žinių radijo laidoje „Ryto eksresso“ pirmadienį sakė J. Panka.
Pasak jo, organizatorių kaltės dėl neįvykusio referendumo įžvelgti būtų sunku, nes tai buvo referendumas iš apačios, iš tautos: „Visi referendumo organizatoriai, agitatoriai, parašų rinkėjai – visuomenininkai. Dirbome taip, kaip mokėjome. Prieš mus pastatydavo teisininkus, kurie diskusijose dažnai kalbėdavo demagogiškai, o mūsų dauguma yra paprasti žmonės“, – kalbėjo jis.
J.Pankos teigimu, referendumas neįvyko dėl nepalankaus laiko – vasaros vidurio ir dėl „intensyvaus gąsdinimo bei atkalbinėjimo“.
Šiems teiginiams iš dalies pritaria ir politologas Mažvydas Jastramskis. Jo teigimu, ne tik vasara yra nepalankus metas referendumui, bet ir pats referendumas nuo pat pradžios esą buvo marginalinis, o ir trys klausimai suplakti į vieną atbaidė rinkėjus.
„Referendumo nuo pat pradžių nerėmė ryškiausi politinio elito atstovai, kurie galėtų daryti svarią įtaką visuomenės nuomonei. Kitas dalykas, kad buvo pasirinktas nišinis klausimas, kuris, kaip paaiškėjo iš aktyvumo, nesukelia tokio didžiulio atgarsio didžiojoje visuomenės dalyje“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Daug žmonių boikotavo referendumą, nes tai daryti savo rėmėjus ragino konservatoriai ir liberalai. Prieš referendumo idėją aiškiai pasisakė ir premjeras Algirdas Butkevičius. Taigi dalis dėl referendumo pasirašiusių žmonių apsigalvojo arba buvo įtikinti neiti balsuoti.
„Mano kaimynai, kurie pasirašė, į referendumą nėjo. Sakė, viską suprato, kai prasidėjo suprantami ir logiški paaiškinimai dėl ES. Jie patenkinti, kad Lietuva yra ES narė", – sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook" gyrėsi Seimo narė Rasa Juknevičienė.
Politologas T.Janeliūnas spėja, kad dalį referendumo rėmėjų nuo noro balsuoti atbaidė tai, kad Seimas prieš referendumą pataisė įstatymus ir sugriežtino žemės pardavimo tvarką. Taigi dalis žmonių galėjo pamanyti, kad balsuoti jau nėra prasmės.
Politologai neatmeta galimybės, kad nemaža dalis pasirašiusiųjų už referendumo iniciatyvą gerai nesuprato, ką remia, o paskui, kai prasidėjo agitacinė kampanija, pakeitė nuomonę arba suprato, jog užsieniečiai nekelia grėsmės šalies žemės ūkiui.
