„Ko valdžia siekė, tą pasiekė - referendumas skaitysis
neįvykęs, kadangi vidurys vasaros nėra pats palankiausias laikas
jam. Vertiname, kad Seimas tiesiog nepatogiu laiku paskyrė
referendumo datą, dėl to tokie ir rezultatai“, - BNS sekmadienio
vakarą teigė J.Panka.
Atstovų parlamente neturinčiai Tautininkų sąjungai
vadovaujantis politikas sakė apgailestaujantis, kad valstybė
išleido 13 mln. litų ir nepasiekė tikslo atsiklausti tautos.
„Jei būtų per Europos Parlamento rinkimus, tai būtų visai
kitas rezultatas, aš manau. Kitas niuansas, žmonės masiškai buvo
gąsdinami - du mėnesius buvo kiekvieną dieną iš valdžios vyrų
gąsdinimai, pradedant absurdišku teigimu, kad mus išmes iš Europos
Sąjungos referendumui laimėjus ir baigiant, kad reikia referendumą
boikotuoti, kad čia už to stovi Kremlius ir taip toliau“, -
kalbėjo J.Panka.
Pasak jo, iniciatyvinė grupė savo tikslus bandys pasiekti kitais
būdais.
„Pirmas dalykas, reikia kažkokiu būdu spausti Seimą.
Šnekėsim su sveikai mąstančiais Seimo nariais, galbūt
organizuosim kažkokius mitingus. Tikrai yra visokiausių priemonių.
Galų gale matėme per visas referendumo laidas, kad didžioji dalis
net ir nepritariančiųjų referendumui pažadėjo sumažinti
referendumo parašų skaičių. Žiūrėsim, kaip jie laikysis savo
žodžio“, - sakė J.Panka.
Dėl rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo referendumas dėl
draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko, rodo Vyriausiosios
rinkimų komisijos duomenys, paskelbti užsidarius rinkimų
apylinkėms.
Sekmadienį likus valandai iki balsavimo pabaigos buvo balsavę
10,92 proc rinkėjų, dar 3,17 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.
Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų
Lietuvos rinkėjų.
300 tūkst. piliečių parašų surinkę iniciatoriai siūlė
Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų uždrausta parduoti žemę
užsieniečiams ir juridiniams asmenims, o ateityje referendumams
skelbti pakaktų 100 tūkst. parašų.
Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams
draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai.
