Žmogus, kuris gali su viskuo sutikti, bet susitarti su juo neįmanoma. Verslininkas, kuris kavinę greičiau mėgins įrengti nelegaliai, nei pasirūpins reikiamais leidimais.
Pradėjo verslą Nidoje, bet į Vilnių atkeliavo, galima sakyti, be cento kišenėje.
Dabar sostinėje jis – turtingas žmogus, važinėjantis prabangiu automobiliu.
Tai barų, kavinių ir naktinių klubų savininkas S.Visockis, kurio nesutramdo nei teismai, nei baudos, rašo „Sostinė“.
Ant kalno iškilo terasa
Valdininkai pašiurpo, prieš savaitę apsilankę ant Išganytojo kalno Subačiaus gatvėje.
Be leidimo, nesuderinus projekto. Taip S.Visockiui priklausanti skambaus pavadinimo bendrovė „Imperatoriaus rūmai“ toje vietoje buvo pradėjusi lipdyti lauko kavinę.
S.Visockis ant Išganytojo kalno koją įkėlė panašiai kaip ir į kitus objektus senamiestyje. Iš pradžių jis Subačiaus gatvėje iš savivaldybės išsinuomojo apleistą požeminę slėptuvę, o paskui ja prisidengdamas įrengė medinę terasą, nors tam jokios teisės neturėjo.
Iki šiol savivaldybė kentė „Imperatoriaus rūmų“ išsišokimus, bet šį kartą viešai prižadėjo, kad atidžiau tirs bendrovės veiklą, rašo „Sostinė“.
Medžius pavyko išsaugoti
Medinę kavinės terasą Subačiaus gatvėje S.Visockis pradėjo įrenginėti dar nenutilus triukšmui dėl jo baro „Cash“ lauko kavinės Vilniaus gatvėje.
Tą kartą lauko kavinės projektą savivaldybė buvo patvirtinusi, bet S.Visockis medinę terasą ir vėl įrenginėjo taip, kaip jam patinka. Dėl to savivaldybė verslininkui surašė protokolą.
Mat S.Visockis kavinę Vilniaus gatvės kieme sumanė įrengti tiesiai ant šaligatvio, važiuojamosios kelio dalies.
Verslininką savivaldybė nubaudė kovą, bet terasa buvo išardyta tik gegužę.
Galbūt ši kavinė dar būtų iki šiol, jei ne gyventojų protestai. Skundais jie užvertė įvairias instancijas. Ir ne tik dėl nelegaliai įrengtos kavinės, bet ir medžių, kuriuos ketinta išpjauti kieme šalia jos.
Vilniaus gatvės gyventojai įtarė, kad praretinti medžius sugalvojo kavinės šeimininkas, taip mėgindamas praplėsti savo valdas. Į protesto akcijas įtraukę ir Seimo narius, jie išsaugojo medžius, kurie jau buvo pažymėti kirsti.
Išgriovė vienuolyno celes
Didžiausią žalą senamiesčiui S.Visockis padarė prieš porą metų, kai Vilniaus benediktinių vienuolyno pastate įrengė Kotrynos vyninę.
S.Visockio bendrovė „Salanda“, kuriai priklausė Kotrynos vyninė, sunaikino unikalias XVII–XIX a. medžio ir metalo interjero detales, taip pat sudarkė vidaus patalpų planinę struktūrą.
S.Visockis vėl tvarkėsi kaip jam patinka – kultūros paveldo objekte be jokio leidimo išbetonavo laiptus, išgriovė vienuolyno celes antrajame aukšte.
Nors už paveldo sunaikinimą buvo pateiktas 77 tūkst. litų ieškinys, teismai vyksta iki šiol.
Be to, vienuolyno pastatas priklauso Vilniaus arkivyskupijos kurijai. Kai ji nutraukė sutartį su „Salanda“, S.Visockis į teismą padavė arkivyskupijos kuriją. Tik Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad verslininkas iš buvusio vienuolyno išvytas pagrįstai.
Nors S.Visockis iš vienuolyno pastato buvo išvarytas, rankų nenuleido. Čia pat, už vienuolyno durų, šalia Šv.Kotrynos bažnyčios, jis įrengė lauko kavinę, o biotualetai lankytojams buvo pristumti prie pat poetės Juditos Vaičiūnaitės paminklo.
Painioja su čigonų baronu
Komunikabilus, bendraujantis ir su valkata, ir su meru, geras renginių vedėjas.
Taip S.Visockį apibūdina jį pažįstantys žmonės.
Verslininkas į sostinę atkeliavo iš pajūrio.
„Neteko bendrauti su S.Visockiu, nelabai ir norėčiau, nors net su konkurentais pasišneku.
Visokių kalbų teko girdėti apie jo veiklą“, – paaiškino vienas pavardės prašęs neminėti verslininkas.
O įdomiausias atsakymas apie S.Visockį – savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjo Dariaus Daunoro. Jis į tarybos narės Rasos Baškienės paklausimą dėl lauko kavinės statybos Vilniaus gatvėje atsakė taip: „Žmogus prisidirbęs jau ne viename objekte.
Bet, žinodama, koks S.Visockis, beveik neabejoju, kad darbai savavališkai bus tęsiami ir toliau. Deja, neįsivaizduoju, kaip tai sustabdyti.“
Dabar S.Visockis verslą plėtoja ne tik Vilniuje, bet ir Palangoje. Net jo vardas ir pavardė rašomi bent trimis variantais, todėl kartais verslininkas S.Visockis supainiojamas su čigonų taboro Kirtimuose lyderiu, kadaise baronu apsiskelbusiu Steponu Visocku.
Taip kartą klubų ir barų savininkui S.Visockiui viešai buvo pripaišytos ir visai kito asmens ta pačia pavarde skolos.
Sutinka, bet nesusitarsi
Kad S.Visockis – lengvai bendraujantis žmogus, patvirtino ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas: „Teko daug kartų su juo kalbėtis. Atrodo, kad žmogus išklauso, su viskuo sutinka. Bet kas iš to, kad sutinka, – apsisukęs vėl savaip elgiasi. Su juo nesusitarsi. Kiek kartų prašėme nedaryti nesąmonių.“
Jis prisiminė, kad S.Visockis į paveldosaugininkų akiratį pakliuvo ir įrengdamas kavinę Pilies gatvėje. Bet paveldosaugininkų kantrybė baigiasi – S.Visockiui gresia maksimali 40 tūkst. litų bauda už kultūros paveldo niokojimą.
Neatsiskaito su „Sodra“
S.Visockio bendroves slegia skolos „Sodrai“, bet atrodo, kad jis dėl to labai neišgyvena. Štai „Salanda“, kuriai priklauso vyninė „Franki“, naktinis klubas „Disco 311 Buddha“, šią savaitę buvo skolinga per 17 tūkst. litų. Įžymiųjų „Imperatoriaus rūmų“ skola „Sodrai“ siekė beveik 6 tūkst. litų.
„Yra tokia verslininkų kategorija, kuri nugraibo grietinėlę, valstybei palikdama skolas.
Tegu ieško, jeigu netingi. Po to bendrovės bankrutuoja, vėliau steigiamos kitos“, – pasakojo kavinių verslą išmanantis žmogus.
Verslininkui Stepui Visockiui Vilniuje negalioja įstatymai. Jis niekada neklausia, ar galima įrengti kavinę. Jis jas tiesiog ima ir įrengia be jokių leidimų, savo elgesiu senamiestyje šiurpindamas paveldosaugininkus. Kodėl jis toks neįveikiamas?
Klubą buvo įrengęs sandėliuose
Prieš porą dešimtmečių verslą S.Visockis pradėjo Nidoje, buvusiuose sandėliuose, įkurdamas naktinį klubą „Bazė“.
Į buvusius sandėlius S.Visockis sutempė beveik viską, ką nereikalingo rado Nidoje. Klubo scena tapo miete riogsojusi sunkvežimio priekaba, iš vidurinės mokyklos buvo atgabenta V.Lenino skulptūra, buvusių sovietinių respublikų vėliavos.
Klubo kampe buvo pastatytas senas mikroautobusas – jame jaunimas galėjo pailsėti nuo trankios muzikos.
S.Visockis girdavosi, kad daugiau kaip 500 kvadratinių metrų ploto klube – geriausia Nidoje muzikos ir šviesos technika.
