Tiesa, tada referendumas neįvyko, nes jį inicijavusi Tautos pažangos partija surinko 270-280 tūkst. rėmėjų parašų – iki būtinų 300 tūkst., kad būtų paskelbtas balsavimas, trūko visai nedaug.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendumo iniciatyvinės grupės, kuriai atstovavo ir R.Paulauskas, nariai siūlė tautai balsuojant pasisakyti dėl tokio klausimo: „Lietuvos Respublikos žemė nuosavybės teise gali priklausyti ir užsienio valstybių piliečiams, tarptautinėms organizacijoms ir užsienio valstybių juridiniams asmenims“.
Tai reiškia ne ką kitą, o galimybę pardavinėti įvairios paskirties žemę užsieniečiams.
Šis siūlymas visiškai priešingas idėjai, kurią dabar atstovauja R.Paulauskas. Jis su tautininkais, „valstiečiais“ ir kitų marginalinių partijų atstovais ragina žmones sekmadienį ateiti balsuoti už tai, kad žmonės negalėtų savo žemės pardavinėti užsieniečiams.
Kodėl nepriklausomybės akto signataro nuomonė per aštuoniolika metų pasikeitė?
R.Paulauskas sako, kad taip nėra – jis esą ir tada nepalaikė galimybės žemę pardavinėti užsieniečiams.
„Tai buvo taktinis manevras. Mes nujautėme, kad žmonės į referendumą neateis, todėl būtų galima sakyti, kad žmonės neatėjo balsuoti, kad leisti. Ar supratote gudrumą? Mes norėjome parodyti, kad žmonės neremia žemės pardavimo užsieniečiams, todėl organizavome tokį referendumą“, - penktadienį aiškino politikas.
Jis teigė, kad kalbos apie žemės pardavimą užsieniečiams Lietuvos valdžioje sklandė jau nuo 1990 m. todėl tautininkai ir nutarė organizuoti tokį referendumą, kuris sužlugtų.
