Kalbėdama apie žydų paveldą, LŽB pirmininkė minėjo, jog juo pasinaudojus į Lietuvą galima pritraukti nemažai turistų.
- Susitikote su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. Apie ką kalbėjote?
– Tai buvo pirmasis mano susitikimas su Seimo vadove, kai esu LŽB pirmininkė. Pristačiau bendruomenę, kalbėjau apie būsimus renginius. Rugsėjo mėnesį minėsime tragišką sukaktį – Kauno, Šiaulių ir Švenčionėlių getų sunaikinimo 70-metį.
Taip pat pristačiau dabartinį mūsų gyvenimą, problemas bei lūkesčius. Padėkojau, kad Seimas priėmė įstatymų pataisas, žydų gelbėtojams suteikiant Laisvės kovų dalyvių statusą.
– Minėjote, jog aptarėte ir sunkumus, su kuriais susiduria žydų bendruomenė. Galbūt jums aktualiausias restitucijos klausimas?
– Problemiškiausias yra įstatymų netobulumas, kai restitucija buvo įvykdyta tik religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Tačiau tai jau įvyko, tad apie tai kalbėti būtų netikslinga. Buvo priimtas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas. Tai buvo restitucijos problemos sprendimas ir LŽB buvo kompensuota už neteisėtai nusavintą ir negrąžintą nekilnojamąjį turtą.
Mes susiduriame su iššūkiu, kaip atsinaujinti gavus tam tikrą sumą pinigų, kaip lėšas panaudoti efektyviai ir veiksmingai.
Kalbėdama apie problemas plačiau, manau, kad mes jų neturime. Santykiai su kitomis pasaulio bendruomenėmis gana geri. Tai padeda ir Lietuvai, nes mus aplanko žinomi, įtakingi ir turtingi žmonės iš viso pasaulio. Jie ieško galimybių investuoti tiek į verslą, tiek į kultūrą.
– Ar dažnai tenka susidurti su antisemitinėmis apraiškomis, kokiu būdu iškyla?
– Apklausos rodo, jog antisemitizmas nūdienos Lietuvoje yra latentinis. Situacija gana palanki, neturime grupuočių, lakstančių gatvėmis ir puldinėjančių žydų bendruomenes, neturime problemų, su kokiomis susiduria kitos Europos valstybės.
Todėl galiu drąsiai teigti, jog tiek politinė, tiek ir ekonominė padėtis LŽB gera. Todėl sau turime kelti daugiau užduočių, kad pritrauktume daugiau žmonių aktyviai veiklai. Gyvename Lietuvoje, todėl turime tapti dar labiau atviresni kitų tautų žmonėms.
Būtina paneigti vis dar įsišaknijusią stereotipinę nuomonę apie tariamą žydų bendruomenės uždarumą, jos hermetiškumą. Juk Lietuvoje žydai getuose gyveno tik karo metais. Nebuvo tokio ryškaus atsiskyrimo kaip Venecijoje ar Nyderlanduose. Gyvenant tokioje kosmopolitinėje aplinkoje, kai išnyko sienos tarp Europos valstybių, mums užsidaryti būtų labai kvaila.
Žydų bendruomenių uždarumas – vienas tų stereotipų, susiformavusių ne dėl mūsų kaltės. Kaip įsitikinimai, esą žydai nebuvo tremiamai. Reikia įdėti daug jėgų kovojant su šiomis nuostatomis.
– Kaip Jūs vertinate vadinamojo buitinio antisemitizmo kilmę? Pavyzdžiui, Kaune mediciną studijuojančių izraeliečių vietos gyventojai neišskiria kaip atskiros etninės grupės, pagal išvaizdą juos tapatina su čia pat studijuojančiais libaniečiais.
– Kaip jau minėjau, antisemitizmas Lietuvoje nėra masinis reiškinys. Neseniai atliktos sociologinės apklausos duomenys liudija, jog 40 procentų žydų nemėgstančių žmonių jų niekada nėra matę. Labai abejoju, ar tie žmonės mus kada nors pamatys, nes kai kuriose Lietuvos vietose žydų tiesiog nėra likę. Gal reikėtų specialiai nuvažiuoti ir pasirodyti, kad žmonės galėtų pamatyti, kaip gi atrodo tie žydai?
Nors ir labai sunku, yra svarių priežasčių, dėl ko verta būti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke. Parodant, jog arabas nuo žydo skiriasi, parodant, jog žydai ir arabai nėra nei geresni, nei blogesni. Pagaliau, jeigu valstybės tarpusavyje barasi, žmonėms dėl to nebūtina tarpusavyje konfliktuoti.
Esu gimusi ir augusi Lietuvoje. Kodėl turėčiau būti įvardinta kaip Lietuvos priešė? Aš toks pat žmogus, galbūt net daugiau dėl Lietuvos nuveikęs nei kitas. Dar labai daug reikia nuveikti, kad žmonių sąmonėje panaikintume tamsumą.
– Kalbant apie prieškariu klestėjusios gausios ir įtakingos žydų bendruomenės paveldą, nuolat tenka išgirsti priekaištų, jog žydai netvarko savo protėvių kapų, o sinagogos apleistos. Ar šie priekaištai išsakomi pelnytai?
– Nuolat tenka girdėti žodžius, kad jūs patys privalote tvarkyti savo paveldą. Tačiau mūsų, Lietuvos žydų, yra kur kas mažiau, nei išlikusių paveldo objektų. Lietuvoje yra 200 kapinių ir tiek pat žydų masinių žudynių vietų.
Savivaldybėms neskiriama lėšų žydų kapinėms tvarkyti, kapinės neinventorizuotos, nepažymėtos jų ribos. Tai yra bėda.
Mano įsitikinimu, išlikusios sinagogos turi būti įtrauktos į valstybės saugomų vertybių sąrašą.
Žmogui, mažai ką suprantančiam apie jų vertę, atrodo, jog tai tik medinis tvartas. Iš tikrųjų tai unikali barokinė medinė sinagoga, kokios Europoje daugiau nėra. Mes susiduriame su didelėmis problemomis, juk sinagogas reikia nuolat prižiūrėti, o mažuose miesteliuose žydų jau nebėra. Kalbamės su savivaldybėmis, prašome, kad buvusiose sinagogose įteigtų kultūros ar bendruomenių centrus, mokymo įstaigas.
Paveldo priežiūrai reikia nuolatinių investicijų, juk vienais metais sutvarkius, būtina ir toliau šiais objektais rūpintis. Be valstybės pagalbos mes niekaip neišsiversime. Kad ir kiek pinigų gautume kaip kompensaciją už nusavintą nekilnojamąjį turtą, jų neužteks net vienam dideliam objektui atkurti.
– Kauno gėdos simboliu tapusios nusiaubtos Žaliakalnio žydų kapinės po truputį tvarkomos. Darbus savomis lėšomis finansuoja verslininkas Williamas Sternas, Kaune įkūręs ir košerinio maisto valgyklą žydų studentams. Ar sulaukiate daugiau privačios iniciatyvos, altruizmo apraiškų?
– Tokios iniciatyvos esama, tačiau ne tiek, kiek norėtųsi. Šeduvos žydų kapinių tvarkymą finansuoja Šveicarijos verslininkas Ivanas Glasenbergas, kurio šaknys – šių kraštų.
Dar vienos žydų kapinės taip pat sutvarkytos privačiomis lėšomis. Atsiranda vienas kitas žmogus ir savomis lėšomis altruistiškai bando ką nors padaryti. Mes sveikiname tokių žmonių, kaip W.Sternas, iniciatyvą.
Atrodo, nemažai pasiturinčių žmonių gyvena Pietų Afrikos Respublikoje bei Izraelyje, tačiau altruistines apraiškas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
– Žydai iš kitų šalių mielai važiuoja ir į Birštoną, ir į Druskininkus. Kokiais būdais būtų galima išlikusį unikalų Lietuvos žydų paveldą paversti turizmo traukos objektais?
– Mes jau seniai kalbame apie turizmo maršrutų – Lietuvos žydų paveldo kelias – sudarymą. Kartu su Kultūros paveldo departamentu galėtume ir turėtume į tai įdėti daugiau jėgų. Čia reikia ir daugiau reklamos, ir pasaulietiškesnio požiūrio į čia pat esantį potencialą.
Pažiūrėkite, kiek žmonių atvyksta į Krokuvą. Atrodo, kad visa Krokuva vien žydai, tačiau joje, mano žiniomis, gyvena vos 200 žydų. Miestas tapęs pasaulio žydų traukos objektu, jame vyksta festivaliai.
Tarpžinybiniuose pasitarimuose esama ne kartą kalbėję apie nepasinaudotas galimybes, tačiau trūksta bendrų pastangų.
Galėtume išleisti katalogą, jį platinti užsienyje. Juk mūsų paveldas neįkainojamas. Jeigu neklystu, iš Europoje esančių 14 medinių sinagogų, 13 yra Lietuvoje. Juk litvakiškas kelias įdomus, tad jį reikia kuo greičiau padaryti matomą. Nebūtina vien tik verkti, galime ir pasidžiaugti tuo, ką turime.
