Vyras susidūrė su paradoksu – pinigų jis turi, tačiau naudotis jais kaip nori, negali. Maža to, bankas vyrą pradėjo įtarti užsiimant neaiškia veikla. Kas gi čia nutiko?
Vilniuje gyvenantis 40 metų V.Šukšta šiuo metu yra bedarbis. Pernai vyras pardavė apynaujį visureigį BMW X5. Už sandorį į V.Šukštos sąskaitą banke „Swedbank“ įkrito beveik 100 tūkst. litų.
Šiuos pinigus į jo asmeninę sąskaitą pervedė įmonė, kuri užsiima naudotų automobilių prekyba. „Prieš metus pardaviau automobilį ir gavau apie 97 tūkst. litų. Šie pinigai gulėjo tiesiog sąskaitoje. Aš juos kartais leisdavau, tačiau pagrinde, didelė suma tiesiog buvo sąskaitoje“, – pasakojo Vilius.
Turėjo pasiaiškinti
Visai neseniai V.Šukšta sumanė įsigyti naujų automobilių. Iš viso savo asmeninėms reikmėms V.Šukšta įsigijo penkias mašinas.
„Pradėjau siųsti po vieną, du ar tris tūkstančius eurų į kitas šalis. Automobilius pirkau ne Lietuvoje, todėl kitaip už juos sumokėti aš negaliu. Tačiau vieną kartą atėjau išsiųsti pinigus, tačiau banko darbuotojai pasakė, kad reikia būtinai užpildyti tam tikrą formą ir paaiškinti iš kur aš gavau tuos pinigus“, – prieš dvi savaites įvykusį nutikimą papasakojo V.Šukšta.
Rašydamas paaiškinimą, V.Šukšta nurodė, kad banko sąskaitoje esančios lėšos yra jo asmeniniai pinigai. Taip pat jis nurodė, kad beveik šimtas tūkstančių litų jo sąskaitoje atsirado pardavus automobilį.
V.Šukšta nepamiršo pabrėžti, kad pinigai sąskaitoje atsirado prieš metus. Banko darbuotojai padarė kelias kopijas ir raštą pasiėmė.
Gryninti gali, siųsti – ne!
„Tačiau prieš keletą savaičių atėjau į banką padaryti dar vieno pinigų perlaidos. Darbuotojai pasakė, kad man neleidžiama išsiųsti pinigų. Aš juos galiu tik išgryninti. Ten banko darbuotojas kuris atsakingas už prevenciją, pradėjo kalbėti apie kažkokį pinigų plovimą.
Tai aš ir paklausiau – kodėl, kai pinigai buvo sąskaitoje, tai banko darbuotojams jokių klausimų nekilo? Bet kai pradėjau juos leisti – staiga pasirodė, kad tie pinigai kažkokie įtartini!“, – širdo V.Šukšta.
Tuomet vyras parašė bankui pretenziją dėl to, kad jam yra draudžiama su savais pinigais elgtis kaip nori. Jis pasakojo, kad banko darbuotojai įtarimus grindė tuo, kad V.Šukšta yra bedarbis, todėl negali būti, kad jis galėtų turėtų šitiek pinigų.
„Tie pinigai sąskaitoje gulėjo metus! Tai reiškia, kol gulėjo – tol gerai. Jeigu aš neturiu darbo, tačiau turiu pinigų, tai reiškia, kad aš jų negaliu leisti? Absurdas! Tai jeigu pas mane negali būti tokių pinigų, tai kodėl leidžia juos gryninti, bet ne siųsti?“, – apmaudo neslėpė bedarbis.
V.Šukšta neslėpė – jam pinigų duoda pasiturintis tėvas.
Todėl jo manymu, jeigu bankui kyla įtarimas apie jo pinigų kilmę, tegul blokuoja sąskaitas ir aiškinasi kokia yra situacija: „Koks čia pinigų plovimas? Jeigu įsidėčiau 200 tūkst. litų, išsiųsčiau 100 tūkst. litų, po to vėl įsidėčiau kelis šimtus tūkstančių litų – toks elgesys būtų labai įtartinas.“
Klientus atidžiai stebi
Banko, kuriame ir susiklostė keista situacija, atstovai negalėjo atskleisti konkrečių šios istorijos detalių.
„Apgailestaujame, tačiau šiuo atveju neturime galimybės pakomentuoti konkrečių faktinių aplinkybių. Nesame gavę kliento raštiško sutikimo viešai atskleisti jo ir banko dalykinių santykių detalių“, – sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Jis pabrėžė, kad bendrąja prasme bankas vadovaujasi tarptautiniais bankinės veiklos standartais ir privalo vykdyti nuolatinę savo klientų dalykinių santykių stebėseną.
Tokį principą šalyje veikiantys bankai privalo taikyti visiems savo klientams. Ši pareiga bankams yra nustatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Banko nurodymuose bankams bei kituose teisės aktuose.
Iš kur gavote pinigus?
„Minėta prievolė įpareigoja bankus rinkti išsamią informaciją apie tai, kokia veikla verčiasi klientas, kas yra kliento naudos gavėjai ir panašiai. Ši stebėsena apima ir kliento sandorių tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų banko turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, o prireikus – žinias apie lėšų šaltinį“, – teigė S.Abraškevičius.
Be to, bankas turi teisę reikalauti kliento pateikti papildomos informacijos, jeigu kliento sudaromi sandoriai ir atliekamos piniginės operacijos laikomos įtartinomis ar neįprastomis.
Pavyzdžiui, kliento gali būti paprašyta pagrįsti pirminę lėšų kilmę, pateikti naujausią informaciją apie savo veiklą ir panašiai.
„Tokiu atveju, jeigu klientas vengia pateikti prašomą informaciją arba jo pateikta informacija yra nepakankamai išsami, bankas nevykdo arba sustabdo kliento operacijų ar sandorių vykdymą. Jei bankas to nedarytų, jis pažeistų pinigų plovimo prevencijos ir terorizmo finansavimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų vykdymą“, – aiškino S.Abraškevičius.
