O štai valdančiajai koalicijai Kauno taryboje nepriklausančių 4 frakcijų
nariai nori įsitikinti, ar tikrai Kauno gatvės prastai tvarkomos
ir ar apie tai žino miesto gyventojai.
Politikai siūlo rengti gyventojų apklausą dėl miesto gatvių būklės, mat
juos smarkiai papiktino iš Kauno mero A.Kupčinsko lūpų išsprūdusi
sparnuota frazė, kad miesto gatvės lygios lyg ledas.
Miesto valdžia esą manipuliuoja skaičiais ir giriasi gatvių remontui
išleidžianti įspūdingas pinigų sumas, o iš tikrųjų didžiąją dalį lėšų
skiria Lietuvos automobilių kelių direkcija bei Europos Sąjungos fondai.
Kauniečiams ketinama pateikti 6 klausimus, susijusius su miesto
gatvėmis, taip pat siūloma pareikšti nuomonę, ar jie sutiktų atsisakyti
planuojamų statyti kongresų rūmų vardan lygesnės gatvių dangos.
Pasak idėjos autorių, apklausa būtų rengiama rugsėjo–spalio mėnesiais,
jos metu nuomonę išsakytų iki 1000 gyventojų.
Sprendimui rengti apklausą turi pritarti Kauno taryba, todėl
ketvirtadienį jos nariai maždaug valandą ginčijosi, ar verta šį
klausimą įtraukti į darbotvarkę.
Paaiškėjo, kad Kauno technologijos universiteto (KTU) specialistai
rengia kompleksinę apklausą, kurios metu bus įvertinta ir gatvių būklė.
Balsų dauguma klausimą svarstyti atsisakyta.
Kalbėdamas apie lygias lyg ledas Kauno gatves A.Kupčinskas, žinoma,
smarkiai persistengė ir turbūt į jas žvelgė, kaip mano opozicija,
užsidėjęs rožinius akinius. Kauno gatvių būklė tikrai prasta, visi apie
tai seniai žino ir kandžiai šaiposi. Keista, kad tuo abejoja jau trejus
metus taryboje dirbantys politikai.
Būtent jie ir leidžia tiek merui, tiek kitiems miesto valdžios
atstovams kartais nešioti rožinius akinius, nes nesugebėjo nieko
gudriau sugalvoti, kaip rengti apklausą apie Kauno gatvių būklę.
Išties neverta net vargti, nes nepatenkintųjų gatvių būkle bus maždaug
tiek, kiek per rinkimus išreiškia paramą Šiaurės Korėjos
prezidentui.
Tokia apklausa prilygsta badymui išsiaiškinti, kokios spalvos yra baltas
automobilis ir kokios formos dažniausiai būna apvalūs arbūzai.
Negi opozicijos pajėgos tokios menkos, kad nesugebama išvilkti į dienos
šviesą nevykusių valdančiųjų sprendimų ar sumanymų? Negi
nepriekaištingai dirba visos savivaldybei pavaldžios įmonės, nebeliko
korupcijos ar piktnaudžiavimo tarnyba apraiškų?
Kalbant sporto terminais, komanda žaidžia taip, kaip leidžia varžovas.
Jeigu opozicija nesugeba užčiuopti kylančių arba kuriamų blogybių,
miesto valdžios gyvenimas tampa gerokai lengvesnis.
Tarkime, apklausa bus surengta, ir 98–99 procentai jos dalyvių
patvirtins, kad jų netenkina gatvių dangos būklė. Kas toliau?
Buvęs Kauno meras liberalas R.Mikaitis siūlo prisiminti prieš porą metų
priimtą sprendimą miesto gatvių rekonstrukcijai per dvejus metus skirti
100 mln. litų, nes tik tokiu atveju galima tikėtis tikro proveržio.
Tiek laisvų lėšų savivaldybės biudžetas, žinoma, neturi ir artimiausiu
metu neturės. Belieka skolintis, tačiau visi skolinimosi limitai jau
išnaudoti dėl Panemunės tilto statybų. Galima dar kartą pasvarstyti,
kad meras A.Kupčinskas paskubėjo susprogdinti senąjį tiltą, tačiau dabar
jau nieko nepakeisi – tiltą būtina pastatyti.
Kongresų rūmai Kaunui turbūt išties nėra pirmojo būtinumo objektas,
tačiau jie daugiausia būtų statomi Europos Sąjungos paramos lėšomis, ir
savivaldybės indėlis būtų menkas.
Jeigu atsisakome kongresų rūmų, tai visiškai nereiškia, kad šie pinigai
nukeliaus į gatvių remonto fondą.
Kai kurių miesto politikų viešas priminimas apie tragišką gatvių būklę
– labai jau primityvus būdas pasirodyti kauniečiams, nepateikiant
išmintingų problemos sprendimo būdų.
O kauniečiai jau kitų metų pradžioje balsuodami galės nuspręsti, ar
gatvių netvarkanti miesto valdžia ir toliau verta jų pasitikėjimo.
Laukti liko labai nedaug.
„Laikinoji sostinė“
