Pajudino stadioną Vilniuje – prasidėjo mūšiai

V.Kastujevui iki šiol priklauso ne tik futbolo klubas „Žalgiris“, bet ir 99 metams klubui valstybės išnuomota „Žalgirio“ treniruočių ir poilsio bazė Antakalnio rajone, prestižinėje Žolyno gatvėje. Pasirašydamas šią sutartį nuomininkas griežtai įsipareigojo naudoti šį sklypą tik pagal paskirtį – eksploatuoti stadioną.

Šią savaitę ant Vilniaus tarybos narių stalų atsirado projektas, kuriame „Žalgirio“ klubui priklausantį stadioną užsimota paversti gyvenamųjų namų kvartalu.

Nors detaliojo plano rengėjai tikino, kad gyvenamųjų namų, kuriuose bus įrengti 128 butai, statyba, šlaito apželdinimas bus pradėtas tik tada, kai bus pastatytas jaunimui skirtas stadionas, tarp tarybos narių kilo nemenkas sambrūzdis.

Ne vieną tarybos narį papiktino informacija apie būsimojo stadiono matmenis.

Jis būtų tik 80 metrų ilgio ir 25 metrų pločio – kur kas mažesnis nei įprastas stadionas.

Antakalnio bendruomenės atstovas Vytautas Olšauskas teigė, kad daugybė bendruomenės žmonių yra susirūpinę dėl to, kas vyksta.

„Čia įžvelgiame verslo interesus“, – sakė V.Olšauskas. Anot jo, bendruomenė pasibaisėjusi, kad norima naikinti gerai veikiantį stadioną.

„Kiekvieną dieną ten vyksta treniruotės, žaidžia futbolininkai – jaunimo, vaikų, suaugusiųjų komandos.

Savaitgaliais stadione vyksta rimtos Lietuvos lygio varžybos. Ten taip pat yra dar trys aikštynai, pritaikyti mini futbolui, tenisui.

Gyventojai čia mėgsta sportuoti. Kodėl visa tai norima sunaikinti, vietoj gero sportinio komplekso palikti vieną mažytę sporto aikštelę? Mums kyla labai rimtų abejonių, kad ji tiesiog bus paversta šiems namams skirta žaidimų aikštele“, – svarstė V.Olšauskas.

„Sostinės“ žurnalistams ketvirtadienį užsukus į Žolyno gatvę pasižvalgyti, vidurdienį žoliapjovę po stadioną stumdė trenerio asistentas.

Stadiono pakraščiuose persirenginėjo gausus būrys vaikinų – futbolo mokyklos „Žalgiris-Griunvaldas“ žaidėjai.

Į treniruotę atskubėjęs vyriausiasis treneris Andrejus Sorokinas nebuvo labai kalbus.

„Koks mano reikalas, ką valdžia svarsto daryti. Žinau, kad norima čia statyti namus.

Bet pirmiausia turės pastatyti normalų stadioną. Jų siūloma aikštė varžyboms netiks, tik treniruotėms ar mažesnių vaikų turnyrams“, – sakė treneris.

Jis tikino, kad šiuo metu žmonių, norinčių Vilniuje žaisti futbolą, skaičius gerokai išaugęs, todėl kiekvienas stadionas labai praverčia.

Dabar Žolyno gatvėje esančiame aikštyne galima pažaisti tenisą, aplink stadioną įrengtu takeliu bėgioja žmonės. „Stadionas tikrai nėra miręs“, – patikino A.Sorokinas.

Šalia stadiono – penki prabangūs namai. Iš vieno jų išėjusi ponia Liudmila išdėstė savo statybų versiją: „V.Kastujevas vietoj penkerių metų Maskvoje kalėjime atsėdėjo dvejus ir išėjo.

Dabar tiems, kurie padėjo jam ištrukti į laisvę, turi pastatyti namus arba leisti statyti jiems patiems.“

Buvusi pianistė sakė, kad tas sklypas jau seniai rūpi net keliems netoliese gyvenantiems statybų bendrovių vadovams.

„Kita vertus, nesvarbu, ar čia bus namai, ar stadionas.

Man kur kas svarbiau, kad būtų viskas sutvarkyta.

Pažvelkite, – moteris mostelėjo ranka į aikštyną supančius medžius ir krūmus, – prie tokio šabakštyno dabar tikrai nejauku gyventi.“

Nors V.Kastujevui atstovaujanti teisininkė teigia, kad jis neturi nieko bendra nei su stadionu, nei su futbolo klubu „Žalgiris“, žmonės V.Kastujevą gana dažnai mato su kažkokiais asmenimis besisukinėjantį Žolyno gatvėje ir besidairantį po stadioną.

Vilniaus meras Artūras Zuokas triukšmą, kylantį dėl „Žalgirio“ klubo stadiono, vadina dar viena sąmokslo teorija.

„Tai yra žemės teritorijos savininkų iniciatyva ir mes ją svarstome.

„Žalgirio“ futbolo klubas žemės nevaldo. O kas norėtų statyti, negalėčiau pasakyti, nes nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tai V.Kastujevo projektas“, – teigė sostinės meras.

Mero įsitikinimu, nuomos sutarčiai nenusižengiama, nes stadionas pagal planus ten turi būti pastatytas.

„Stadionas bus, o teritorijos savininkai greta dar nori plėtoti gyvenamųjų namų statybą.

Manau, kad projektas tikrai neblogas, daug geresnis nei anksčiau buvę variantai.

Juolab kad stadionas, treniruočių aikštė, tribūnos būtų perduota Vilniaus savivaldybei“, – sakė meras.

Antakalnio bendruomenės atstovas skaičiuoja: bus pastatyta butų, kuriuose įsikurs apie pusę tūkstančio žmonių.

Tam visiškai nepritaikyta infrastruktūra: siaura gatvė, šalia – troleibusų parkas, troleibusai ir taip užkiša gatves rytais ir vakarais.

Naujuose namuose apsigyvenus šeimoms atsiras dar apie 300 automobilių – visai nebus įmanoma pravažiuoti.

Bendruomenė kreipėsi į Seimą, Generalinę prokuratūrą, Aplinkos ministeriją reikalaudama atkreipti dėmesį į pažeidimus, kurie padaryti rengiant Žolyno gatvėje esančio stadiono detalųjį planą.

Būrelio Antakalnio gyventojų pasirašytame rašte atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba šių metų pradžioje nepritarė šio sklypo detaliojo plano sprendiniams.

Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komanda susikūrė 1962 m. Sovietmečiu klubas pasiekė puikių rezultatų, išugdė daugybę puikių futbolininkų, tačiau atgavus nepriklausomybę „Žalgiriui“ atėjo sunkūs laikai.

2006 m. klubo savininku tapo milijonierius V.Kastujevas, perpirkęs akcijas iš Janušo Lopučio.

2008 m. V.Kastujevas Maskvoje pateko į kalėjimą, nes buvo kaltinamas neteisėtai reikalavęs pusantro milijono eurų (apie 5 mln. 250 tūkst. litų) iš „Inkredbank“ viceprezidento, ledo ritulio klubo „Spartak“ vadovo P.Čuvilino.

V.Kastujevo išlaikomas „Žalgiris“ susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Klubui buvo iškelta bankroto byla, komandos treneriai ir futbolininkai liko negavę atlyginimų.

Gelbėdami nykstančią komandą „Žalgirio“ žaidėjai ir sirgaliai 2009 m. įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją „Žalgiris“. Debiutavęs LFF I lygoje po metų „Žalgiris“ sustiprėjo finansiškai ir jau žaidė Lietuvos futbolo A lygoje, o pernai tapo čempionu.

2011 metų pabaigoje iš kalėjimo Maskvoje paleistas V.Kastujevas dėl Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ kreipėsi į teismą – pareiškė pretenzijas į šį garsų prekės ženklą ir pareikalavo atlyginti neturtinę žalą.