Ministerija neigiamai vertina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos
(LLRA) atstovo Jaroslavo Narkevičiaus anksčiau įregistruotą
Švietimo įstatymo pataisą, kad tautinių mažumų gyvenamose
vietovėse būtina užtikrinti, jog vidurinio ugdymo programa, t.y.
iki dvyliktos klasės, bent vienoje klasėje būtų įgyvendinama
tautinių mažumų kalba.
Ministerija pažymi, kad toks reguliavimas reiškia, kad tokia
įstatymo nuostata reikalautų vidurinį ugdymą užtikrinti ne tuo
atveju, jei to pageidautų vienintelis mokinys, ir tai būtų
neracionalu lėšų požiūriu. ŠMM siūlo projektui nepritarti.
Išvados projektą parengusi ŠMM pažymi, kad Vyriausybės
patvirtintose taisyklėse pagal skirtingus parametrus yra nustatytas
minimalus moksleivių skaičius vienuoliktai klasei sudaryti.
Teritorijoje esanti vienintelė vidurinė mokykla, kurioje ugdoma
tautinės mažumos kalba, sudaro ne mažiau kaip vieną
vienuoliktąją klasę, jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal
vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip
10.
„Siūlomu įstatymo projektu nustačius pareigą sudaryti
vienuoliktąsias klases, neatsižvelgus į mokinių skaičių jose,
reikėtų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. 2014 metams
preliminariai papildomai reikėtų skirti apie 60 tūkst. litų, o nuo
2015 m. kasmet vidutiniškai – apie 250 tūkst. litų“, - rašoma
išvados projekte.
Pasak ŠMM, klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio
ugdymo programą, jeigu visi, įgiję pagrindinį išsilavinimą,
tęstų mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus
vidurkis būtų 6–7. Ateityje klasės mokinių, besimokančių pagal
vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis dar mažėtų.
