Įdomu buvo stebėti reakcijas. Vieni piktinosi, kad vargšą jauną talentingą dvasininką pavydūs bažnyčios vadovai (beje, neseniai pasikeitę!) nustūmė į periferiją. „Anksčiau dar buvo miesto centre, o dabar – kažkokioj Pilaitėj!“
Suprask, kažkokioje Pilaitėje, kur tikinčiųjų – nors vežimu vežk, gerų kunigų nereikia...
Kitiems skaudėjo, kad sugrius jų gyvenimo šventė – vestuvės. „Specialiai Kryžiaus bažnyčioje užsirašėme, kad Doveika sutuoktų. Dabar reiks rinktis – arba graži bažnyčia, arba Ričardas.“
Vargšai jaunavedžiai. Tikrai dėl tokios niekšiškos staigmenos (kuri šiaip jau visai ne staigmena – kunigai paskiriami į kitą parapiją kas kelerius metus) gali sugriūti ne tik šventė, bet ir visas vedybinis gyvenimas. Juk sutuoks NE TAS kunigas!
Kol spręsite, kas geriau – gražūs palociai ar iškalbingas tuoktuvių vedėjas, pasidalinsiu savo pasvarstymais, kodėl R.Doveika perkeltas. Ir paaiškinsiu, kodėl visai dėl to nesijaudinu. Bei pridursiu, kad Vilniuje yra ir daugiau puikių kunigų ir kad vienas jų dabar džiugins Vilniaus katedros maldininkus.
Pirmiausia, kodėl Ričardas perkeltas? Tai – bausmė ar dar kokie slapti kėslai? Deja, sąmokslo teorijų kūrėjams neturiu jokio skanaus kąsnelio.
Anksčiau R.Doveika buvo Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) generalinio sekretoriaus padėjėjas.
LVK sekretoriatas įsikūręs miesto centre. Kad R.Doveika turėtų kur aukoti mišias – katalikų dvasininkai daro tai kiekvieną dieną – jam buvo paskirtas mažas Šv.Kryžiaus bažnyčios rektoratas. Be teritorijos, be parapijiečių, tik su maža bažnyčia puikiu dekoru.
Kai R.Doveiką dėl įprastos bažnyčioje rotacijos sekretoriate pakeitė kitas dvasininkas, Ričardas liko, taip sakant, be darbo...
Pilaitės parapija jauna, nuolat auganti, joje – daugybė žmonių, jaunų šeimų, kuriems reikia užsidegusio sielovadininko. Išmintinga buvo skirti ten R.Doveiką. Net ir žinant, jog kelios dešimtys ar keli šimtai jaunavedžių atsidurs lemtingoje gyvenimo kryžkelėje...
Tiems, kas labai liūdite dėl R.Doveikos ir vien dėl jo suplanavote vestuves Šv.Kryžiaus bažnytėlėje, siūlau dar nekeisti vestuvių vietos! Jūs turite galimybę atrasti kitą puikų kunigą.
Tai – naujasis Vilniaus arkikatedros bazilikos administratorius kunigas Virginijus Česnulevičius. Jis pakeis ir R.Doveiką mažojoje jaunavedžių šventovėje.
Jei dvasininkas ir toliau taip aukos save tikintiesiems bei sąžiningai kasdien melsis brevijorių (tokia maldų knyga, kurią vienuoliai ir kunigai skaito kelis kartus per dieną), prognozuoju jam vyskupo žiedą.
V.Česnulevičius buvo perkeltas iš Vilniaus Šv.Kryčiaus atradimo bažnyčios Kalvarijose. Ten jo rankomis buvo daromi, galima sakyti, stebuklai – Kalvarijų parapija klestėjo.
Galbūt tas pats laukia ir Vilniaus katedros bei mažosios Šv.Kryžiaus bažnyčios?
Be to, jei jau domitės bažnyčios reikalais ir galbūt tikite Dievą, užeikite kada ir į savo parapijos šventovę. Ten irgi tarnauja savotiškų dovanų ir talentų turintis kunigas. Jūsų kunigas.
Aišku, ne R.Doveika, ir ne koks kitas žinomas žmogus. Bet gal koks paprastas, savotiškai Dievą mylintis tarnas. Jis gal neturės asmeninio žavesio, bet kažkokiu kitu būdu parodys jums Tą, dėl kurio ir ateinate į bažnyčią, dėl kurio tuokiatės, krikštijate vaikus, dėl kurio kviečiate kunigą prie mirštančio tėvo lovos ar tiesiog sekmadieniais išsiropščiat iš lovos anksčiau nei norėtumėte.
