Nors oficialiai pratybų „Kardo kirtis“ (ang. Saber Strike) pabaiga bus paskelbta tik penktadienį Adažių poligone Latvijoje, Lietuvoje mokymai baigėsi jau trečiadienį. Mūsų šalyje per juos buvo sutelkti didžiausi sąjungininkų pajėgumai po įstojimo į NATO, Gaižiūnų poligone greta Ruklos treniravosi apie 2,3 tūkst. karių iš septynių šalių. Daugiausiai jų (apie tūkstantį) su savo technika, įskaitant ir tankus, atvyko iš Danijos.
Iš viso birželio 9-20 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vienu metu treniravosi rekordinis skaičius karių – apie 4,5 tūkst. iš dešimties šalių.
Pratyboms „Kardo kirtis“ Lietuvoje pasibaigus, lrytas.lt teiravosi Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado generolo majoro Almanto Leikos - kas mūsų karių laukia toliau?
- Generole, ką galėtumėte pasakyti apie ką tik pasibaigusias pratybas?
- Jos tikrai pasisekusios. Mes pasiekėme tai, ką norėjome. Visų pirma, mūsų kariai pratybose pasiekė naują lygį, kartu su NATO sąjungininkais vykdydami jungtines operacijas – ir puolamąsias, ir gynybines.
Pratybose mes taip pat buvome išsikėlę ir tam tikrų nacionalinių tikslų. Visų pirma - patikrinti, kaip veikia priimančios šalies paramos procedūros ir pajėgumai. Ir čia mes esame patenkinti, kad mums pavyko padaryti, ką buvome suplanavę priimdami tokį nemažą vienetą. Mūsų sistema veikia ir tai yra labai džiugu.
- Tai buvo tikras iššūkis logistikos specialistams...
- Ne tik jiems. Priimančios šalies parama, tai nėra tik karinė funkcija. Aišku, dirba mūsų kariai, jie prisideda, tačiau savo užduočių turi ir kitos vyriausybinės organizacijos. Tai yra koordinuoti veiksmai.
Tikėjomės, kad viskas turėjo suveikti normaliai. Bet veikė žymiai geriau, nei tikėjomės. Visos procedūros užtruko žymiai trumpiau, nei mes įsivaizdavome.
- „Kardo kirtis“ buvo didžiausios pratybos Lietuvoje po įstojimo į NATO. Danai jau išvažiuoja, lenkai, kitų šalių kariai irgi išvyksta. Amerikiečiai lieka (JAV 173-osios oro desanto brigados 1-ojo bataliono BRAVO kuopos 150 karių Lietuvoje liks mažiausiai iki metų pabaigos – aut. past.). Kas toliau? Matyt, pratybų yra suplanuota ir ateičiai, čia nebuvo pabaiga.
- Tikrai taip. Tai buvo didžiausio masto pratybos Lietuvos teritorijoje mums įstojus į NATO. Jose dalyvavo apie 2,5 tūkst. karių. O toliau – tęsime kovinį rengimą. Vėliau laukia tikrai įspūdingos kitos pratybos. Jos bus nemažos ir atsakingos. Tai lapkričio mėnesį vyksiantys mokymai „Stiprus husaras“.
Šiose pratybose mes laukiame ir sąjungininkų dalyvavimo. Ir vėl kartu treniruosimės, dirbsime, mokysimės koordinuoti veiksmus, vėlgi bandysime tas pačias procedūras.
- Bet iki lapkričio dar yra laiko. O iki tol su amerikiečiais kokių nors bendrų pratybų, matyt, irgi yra numatyta?
- Tas treniravimasis, karių kovinis rengimas – tai yra kasdieninė veikla kariuomenėje. Jeigu mes to nedarytume, mes ir tokių didelių pratybų nepasiektume. Kariuomenėje pradedama nuo pačių paprasčiausių, mažesnių dalykų. Ir nuo mažesnių pratybų. O tokios mažesnės pratybos vyksta vos ne kiekvieną savaitę. Jos jungiasi į tam tikrą pasirengimo ciklą, kol galiausiai pasiekiamos tokio dydžio pratybos, kokias dabar ir matėme.
„Stiprus husaras“ yra didžiausios likusios šiemet pratybos Lietuvos teritorijoje. Dar vienos pratybos, kuriose dalyvaus „Geležinio vilko“ brigada, vyks ne Lietuvoje. Bet jos brigadai „Geležinis vilkas“ bus labai reikšmingos. Pratybos vyks Vokietijoje. „Geležinio vilko“ brigada važiuos į vokiečių mokymo poligoną ir ten susidurs su tikrai dideliu iššūkiu. Mūsiškiai turės vadovauti tarptautinėms pajėgoms. Gal net šiek tiek didesnėms, nei dabar buvo atvykusios pas mus.
- Nuolat stebime pratybas miškuose ir poligonuose. Bet Ukrainos pamokos rodo, jog šiais laikais kariavimo pobūdis pasikeitė, koviniai veiksmai vyksta apgyvendintose teritorijose, miestuose. Ar yra suplanuota pratybų apgyvendintose teritorijose ir kada jų galima būtų laukti?
- Neabejokite, kad kariuomenė stebi ir vertina tai, kas vyksta, kas darosi kitur. Taip pat ir treniruojasi vykdyti operacijas absoliučiai visose aplinkose. Jei kalbėsime apie ką tik pasibaigusius mokymus, reikia pasakyti, kad treniruojamasi buvo pagal išgalvotą scenarijų. Mes karius treniravome pagal bendras karines užduotis, nesiorientuodami į kažkokią konkrečią operaciją.
Tačiau kalbant bendrai, mes ruošiamės ir treniruojamės visiems įmanomiems scenarijams, visiems įmanomiems veiksmams ir bet kokioje aplinkoje. Taip pat – ir mieste. Tai vyksta nuolat. Tik dažniausiai tai būna mažesnio masto pratybos, visuomenė ne visada jas pastebi.
- Gal per mažai tokias pratybas viešinate? Nes, tarkime, estai ar suomiai apie tokius mokymus pasakoja plačiai. Mes tik girdime ir žinome, kad kartą ar porą kartų metuose „Geležinio vilko“ brigada tokius mokymus rengia Jonavoje.
- Visiškai neseniai, gal prieš keturias savaites, tokie mokymai vyko ir Kazlų Rūdoje. Pratybos vyko Kazlų Rūdos poligone, o kaip jų sudėtinė dalis buvo ir mūšio mieste treniruotės. Tai vienos iš pastarojo meto reikšmingesnių tokio pobūdžio pratybų.
Galiu tik pridurti tai, ką jau esu minėjęs – yra nuolat treniruojamasi ir rengiamasi vykdyti karines užduotis ir karines operacijas visose aplinkose, kokiose tik yra įmanoma.
