Prokuratūra informavo, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės
paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo buvo klausomi ir
įrašinėjami septyniolikos naujienų agentūros BNS esamų ir
buvusių darbuotojų pokalbiai telefonu.
„Žurnalistų pokalbių klausymasis šiurkščiai pažeidžia
žiniasklaidos laisvę ir yra visiškai nepriimtinas demokratinėje
teisinėje valstybėje“, - teigiama BNS pranešime spaudai.
Naujienų agentūros BNS vertinimu, šios procesinės prievartos
priemonės buvo neproporcingos, galėjo sukelti grėsmę atskleisti
konfidencialius informacijos šaltinius ir be pagrindo pažeidė BNS
darbuotojų privatumą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir
prokuratūros vadovas Darius Raulušaitis trečiadienį pareiškė,
kad teisėsauga turi taikyti proporcingas priemones ir susilaikyti nuo
žmogaus teises pažeidžiančių persekiojimo metodų.
Tokius pareiškimus jie trečiadienį išplatino reaguodami į
paskelbtas žinias, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl valstybės
paslapties atskleidimo buvo klausomi ir įrašinėjami 17 esamų ir
buvusių naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbiai telefonu.
„Metiniame pranešime prezidentė pabrėžė, kad teisėsauga
turi pradėti dirbti moderniai, o ne taikyti pasenusius sovietinius,
žmogaus teisės pažeidžiančius persekiojimo metodus. Teisė negali
būti ginama iš jėgos pozicijų“, - teigiama prezidentės spaudos
tarnybos išplatintame pranešime.
Jame primenama, kad D.Grybauskaitė „reaguodama į neadekvačias
žiniasklaidai taikytas persekiojimo priemones“ pernai lapkritį
pateikė įstatymo pataisas, kurios sugriežtina procesinių veiksmų
prieš žurnalistus atlikimo reikalavimus ir padidiną žiniasklaidos
laisvės apsaugą.
„Nors prezidentė siūlė jas Seimui nagrinėti ypatingos skubos
tvarka, pataisos dar nėra priimtos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komitetas prezidentės pataisoms pritarė tik šiandien“, - teigiama
komentare.
Laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis D.Raulušaitis
pranešime spaudai teigė, kad kiekvienu atveju, kai sprendžiamas
klausimas dėl šių priemonių taikymo, prokurorai ir ikiteisminio
tyrimo pareigūnai privalo vadovautis įstatymu, proporcingumo ir
teisėtumo principais.
„Suprasdamas, kokie jautrūs ir svarbūs demokratinėje
visuomenėje yra žurnalistų nepriklausomumo ir laisvės principai,
noriu pabrėžti, kad teisėsaugos institucijos tokių asmenų
atžvilgiu taikydamos prievartos priemones turėtų itin kruopščiai
pasverti jų proporcingumą ir jas taikyti tik tais atvejais, kai
kitomis priemonėmis negalima pasiekti baudžiamojo proceso
tikslų“, – pranešime spaudai teigė prokuratūros vadovas.
Apie slaptus tyrimo veiksmus Generalinės prokuratūros
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras
naujienų agentūrą BNS informavo pirmadienį.
Pokalbių klausymąsi sankcionavo Vilniaus miesto apylinkės
teismas. Teismo nutartį dėl slaptų tyrimo veiksmų svarstoma
skųsti Vilniaus apygardos teismui.
Ikiteisminis tyrimas pernai buvo pradėtas, kai BNS pranešė
apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą valstybėms
vadovams ir dviem Seimo komitetams dėl galimų informacinių
provokacijų.
Įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties
atskleidimo pareikšti prezidentės atstovei spaudai Daivai
Ulbinaitei.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tyrimo metu atliko kratą BNS
redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus,
buvo paimti keli kompiuteriai.
Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paskelbė, kad šiame
tyrime Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro prašymu buvo
neteisėtai sankcionavęs kratą BNS redaktorės namuose ir
įpareigojęs ją atskleisti informacijos šaltinį.
Byla perduota teismui
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo
valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo yra baigiamas ir
netrukus pasieks teismą.
Tai žurnalistams per spaudos konferenciją Generalinėje
prokuratūroje trečiadienį sakė laikinai generalinio prokuroro
pareigas einantis Darius Raulušaitis. Jis taip pat sakė, kad šiame
ikiteisminiame tyrime yra „viena įtariamoji“, jos asmenybės
pareigūnas neįvardijo.
Jis taip pat pranešė, kad Generalinė prokuratūra išnagrinės
naujienų agentūros BNS pareiškimą ir pateiks atsakymą.
„Ar bus kokie nors tyrimai, toliau revizuojami sprendimai,
pritaikyti aptariamas prievartos priemones, priklausys ir nuo tų
asmenų pozicijos, kurių atžvilgiu tos priemonės buvo taikytos.
Jeigu ties asmenys nuspręs teismų nutartis skųsti, aukštesnieji
teismai tuos skundus nagrinės. Jeigu nutartys būtų panaikintos,
atsirastų pagrindas vertinti prokuroro veiksmus, kuris kreipėsi su
prašymu dėl tokių nutarčių“, - sakė D.Raulušaitis.
Į spaudos konferenciją susirinkę žurnalistai D.Raulušaičio
teiravosi, kodėl specialiosios tarnybos slapta klausė ne tik esamų,
bet ir buvusių BNS darbuotojų pokalbių, kurie agentūroje nebedirba
seniai, nedirbo BNS pradėjus ikiteisminį tyrimą. Teirautasi, ar
laikinasis prokuratūros vadovas neabejoja tyrimą kontroliavusio
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos
tyrimo skyriaus prokuroro Ginto Ivanausko kompetencijos.
„Dėl tyrimo taktikos, strategijos sprendimus priima tyrimus
organizuojantis prokuroras vienasmeniškai. Dėl taikytinų prievartos
priemonių sprendžia teismas. Prokuroras kreipėsi į teismą ir tuos
leidimus gavo“, - sakė D.Raulušaitis.
Jis teigė, kad aplinkybė, jog pritaikius prievartos priemones,
negauta tyrimui naudingos informacijos, neleidžia vertinti prokuroro
veiksmus kaip neatitinkančių teisėtumo reikalavimų.
Kaip ilgai klausytasi žurnalistų pokalbių, D.Raulušaitis
pasakyti negalėjo, jis minėjo, kad tyrimui naudos neatnešę
pokalbių įrašai sunaikinti. Jis sakė, kad asmenų, kurių
klausytasi slapta, skaičius neleidžia vertinti, ar gerai, ar blogai
buvo organizuotas tyrimas - svarbiausia yra teisėtumas.
