Tuo tarpu šilumą ir karštą vandenį panevėžiečiams tiekiančios bendrovės „Panevėžio energija“ atstovai teigia, kad žmonės dėl susiklosčiusios situacijos ir patys kalti.
Perka laistytuvus ir boilerius
„Maudytis vonioje dabar mums prabanga“, – sako Prekybos gatvės 13-ojo namo bendrijos pirmininkė Kristina Muralienė. Jau beveik mėnesį keturmetį sūnų Tomą auginančios moters diena prasideda daugiau nei valanda anksčiau – ji ant dujinės viryklės kaičia puodus, kad būtų šilto vandens nusiprausti.
Panevėžietė džiaugiasi niekam neatidavusi vonelės, kurioje maudydavo sūnų, kai šis buvo kūdikis. Šią vasarą berniukas vėl priverstas joje maudytis, nes į vonią reikėtų pilti gerokai daugiau vandens.
Gyventojus vargina ne tik nuolatinis lakstymas su karšto vandens puodais bei virduliais, tačiau ir nerimas dėl išaugsiančių sąskaitų už dujas, elektrą, kurių niekas nekompensuos.
Pasak K.Muralienės, be karšto vandens gyventi sunku ir garbaus amžiaus žmonėms, ir šeimoms su mažais kūdikiais.
„Viename Stoties gatvės name moteris ką tik naujagimio susilaukė – įsivaizduokit, kaip sunku jai be šilto vandens“, – sakė K.Muralienė. Jos teigimu, likę be karšto vandens vieni žmonės prisipirko didesnių puodų, kiti – laistytuvų, kuriuos naudoja vietoj dušo. Kiti, ypač turintys mažų vaikų, išleido po kelis šimtus litų ir nusipirko boilerius vandeniui šildyti.
Laišką palaikė klaida
Pasak K.Muralienės, Stoties, Radviliškio ir Prekybos gatvių daugiabučių namų bendrijų pirmininkai dar vasario mėnesį gavo bendrovės „Panevėžio energija“ laiškus, kad kol S.Kerbedžio gatvėje ir Vienybės aikštėje bus vykdomi šilumos tinklų trasos rekonstrukcijos darbai, gyventojams nebus tiekiamas karštas vanduo.
„Niekas to laiško nesureikšminome, manėme, kad gal kokia klaida datas rašant įsimetė – negali būti, jog nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo pradžios karšto vandens neturėsime“, – pasakojo namo bendrijos pirmininkė.
Žmonės iš tiesų sunerimo gegužę, kai šilumininkai iškabino skelbimus apie visai vasarai nutraukiamą karšto vandens tiekimą. Pasipiktinę gyventojai užpylė skambučiais bendrovę „Panevėžio energija“.
„Panevėžio energijos“ atstovai mums nieko paguodžiančio nepasakė. Netgi atvirkščiai, pasiūlė džiaugtis, kad trasos remontas tik kelis mėnesius, o ne porą metų užtruks“, – sakė Radviliškio gatvės 14-ojo namo gyventojas Ričardas Misevičius. Vyriškio teigimu, pasipiktinę dėl tokio karšto vandens tiekėjų elgesio, gyventojai ėmė rašyti skundus Ūkio ministerijai, Seimo kontrolieriams, Vartotojų teisių gynėjams.
Siūlo renovuoti šilumos punktus
Prekybos gatvės 13-ojo namo bendrijos pirmininkė K.Muralienė stebisi, kad „Panevėžio energijos“ atstovai kaip vienintelę išeitį norint greičiau atnaujinti karšto vandens tiekimą, siūlo daugiabučiams renovuoti šilumos punktus.
„Mūsų vienos laiptinės daugiabučiui tai kainuotų apie 25 tūkstančius litų – vienam butui tektų sumokėti apie tūkstantį litų. Tai dideli pinigai žmonėms. Mes tris vasaras rinkome pinigus nuogrindoms apie namo pamatus remontuoti – tam reikėjo 9 tūkst. litų. Tai tokią sumą neįsivaizduoju, per kiek laiko surinktume“, – sakė namo bendrijos vadovė, pasipiktinusi, kad tokiu būdu šilumininkai verčia panevėžiečius renovuoti šilumos punktus.
„Mano pensija – 633 litai. Man ir taip jos neužtenka, vaikai pragyventi padeda – juk ir mokesčiams reikia, ir vaistams. Tai iš kur aš tą tūkstantį litų paimsiu?“, – nerimauja 80-metė Prekybos gatvės gyventoja Zofija Tvarijonienė.
Radviliškio gatvės gyventojo R.Misevičiaus nuomone, net ir sumanius renovuoti namo šilumos punktą, to greitai nebūtų įmanoma padaryti – greičiausiai reiktų ne vieno namo gyventojų susirinkimo, vėliau – ieškoti geriausią kainą siūlančių specialistų ir t.t.
Gyventojai patys kalti
Bendrovės „Panevėžio energija“ klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Povilas Žalkauskas stebisi, kad Stoties, Radviliškio ir Prekybos gatvių gyventojai sukruto tik tuomet, kai jiems buvo nutrauktas karšto vandens tiekimas.
„Vasario mėnesį išsiuntinėjome pranešimus apie šilumos tinklų trasos remontą, nei vienas nepaskambino, nepasidomėjo. O vėliau skundais užvertė“, – sakė V.P.Žalkauskas. Pasak jo, šilumos trasos S.Kerbedžio gatvėje ir Vienybės aikštėje nutiestos dar 1970 metais ir jas buvo būtina remontuoti.
Kituose miesto mikrorajonuose šilumos tinklų trasos įrengtos taip, kad uždarius vieną atkarpą, karštas vanduo tiekiamas iš kitos. Tačiau minėtame mikrorajone tokios galimybės nėra. Jo teigimu, šilumos trasos rekonstrukcijos darbai vykdomi etapais, daliai daugiabučių karšto vandens tiekimas bus atnaujintas jau liepos mėnesį, tačiau likusiems teks laukti iki rudens.
Siekdama, kad bent dalis gyventojų neliktų be karšto vandens, bendrovė „Panevėžio energija“ prie Stoties-S.Kerbedžio gatvių sankryžos laikinai pastatė kilnojamąją katilinę. Tačiau iš jos šiltu vandeniu gali būti aprūpinami tik tie daugiabučiai, kurių šilumos punktai renovuoti. Minėtame mikrorajone dar yra 12-ka daugiabučių namų, kurių šilumos punktai nerenovuoti.
„Vienas be karšto vandens namas dabar suskubo renovuoti savo šilumos punktą, dar vienas taip pat ketina to imtis“, – sakė V.P.Žalkauskas.
„Žmonėms patiems būtų naudinga šilumos punktų renovacija. Paskaičiuota, kad po renovacijos per šildymo sezoną 50 kv. metrų buto gyventojai už šildymą sumoka 300 litų mažiau, nei nerenovuotą šilumos punktą turinčio namo gyventojai, už „gyvatuką“ per 5 mėnesius jie sumoka 30-35 litais mažiau“, – sakė V.P.Žalkauskas.
Panevėžyje šilumos punktus yra renovavę maždaug 70-80 proc. daugiabučių.
Dabar „Panevėžio energija“ ketina siūlyti namų savininkams už šilumos punktų renovaciją mokėti išsimokėtinai. Anksčiau tokios galimybės šilumininkai nesiūlė.
