Už sudėtingų schemų – rojus išrinktiesiems

Vaikų psichiatro Lino Slušnio vadovaujama Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK) dienraščius „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“ paskelbė neetiškais dėl buvusių „Snoro“ administratorių Simono Freakley ir Neilo Cooperio skundų.

Kova dėl valdžios, įtakos ir valstybės pinigų, pasirodo, gali pasiekti neregėtą mastą, rašo „Lietuvos rytas“.

Vos LŽLEK spėjo priimti šį sprendimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė suskubo pranešti, kad mokesčių sankcijos įsigaliojo kitą dieną po etikos komisijos sprendimo paskelbimo, nors tai prieštarauja mokesčių teisės principams.

Kodėl taip skubėjo valdininkė? Ar tik ne dėl karjeros? Klusniai nurodymus iš aukščiau vykdančią V.Vildžiūnaitę dabar bandoma prastumti į VMI vadovo postą.

Apie tai su ja jau kalbėjo atsikratyti dabartinio Mokesčių inspekcijos vadovo Modesto Kaseliausko vis bandantis finansų ministras Rimantas Šadžius.

Kandidatę į VMI vadovo kėdę galėjo padėti surasti vienas turtingiausių Lietuvos advokatų Rolandas Valiūnas. Beje, juos sieja giminystės ryšiai.

V.Vildžiūnaitės kandidatūra buvo pasirinkta po to, kai M.Kaseliausko nepavyko pakeisti R.Šadžiaus patarėja, buvusia VMI vadove Violeta Latviene.

V.Latvienės kandidatūrą palaikė prezidentė Dalia Grybauskaitė, jos patarėjas Nerijus Udrėnas, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas ir Lietuvos banko valdybos narė Ingrida Šimonytė.

Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius atsisakė ją skirti net Mokestinių ginčų komisijos (MGK) pirmininke.

Premjeras V.Latvienės kandidatūrą atmetė, nes praėjusią vasarą spaudoje pasirodė informacijos, kad po VMI patikrinimo ji buvo atleista iš koncerno „Achema“ finansų direktoriaus pareigų.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos naftos produktų kontrabandos į Lenkiją, kuri padėjo išvengti apie 10 milijonų litų mokesčių.

Kalbama, jog matyti V.Latvienę šiame poste labai norėjo advokatas R.Valiūnas, jau nuo seno siekiantis turėti savų žmonių MGK.

V.Vasiliauskui išėjus į dirbti į Lietuvos banką, jo vietą užėmė Aistė Medelienė, buvusi MGK vadovo pavaduotoja.

Per Investuotojų forumą advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ klientais tampa stambiausi užsienio investuotojai, todėl vienas jos įkūrėjų R.Valiūnas rūpinasi, kad užsienio bendrovių Lietuvoje neužgriūtų mokesčiai.

„Kontroliuojant MGK sprendimus galima iš karto panaikinti VMI apskaičiuotus mokesčius savo klientams, nes VMI pagal įstatymus turi ribotas galimybes apskųsti teismui MGK sprendimus“, – aiškino „Lietuvos ryto“ kalbinti specialistai.

Pastaruoju metu R.Valiūną ir N.Udrėną buvo ypač papiktinęs VMI sprendimas apskaičiuoti dideles mokesčių sumas SEB bankui.

Kiek anksčiau problemų buvo kilę LAWIN klientėms – tarptautinėms farmacijos bendrovėms.

Tuomet MGK, kurios narė yra ir V.Vasiliausko žmona Rasa Stravinskaitė, panaikino Mokesčių inspekcijos sprendimus.

Kaip advokato R.Valiūno pageidavimai pasiekia finansų ministro ausis?

Teigiama, kad per Lietuvos banko vadovą V.Vasiliauską, kuris anksčiau dirbo advokatų kontoroje LAWIN, o vėliau tapo D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovu ir vedė ją į pirmąją pergalę.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, klibinti M.Kaseliausko kėdę finansų ministras R.Šadžius ėmėsi sulaukęs V.Vasiliausko nurodymų, kurie esą buvo perduoti tiesiai iš prezidentės.

Kaip sprendžiami VMI vadovo klausimai, V.Vasiliauskas ministro esą klausinėdavo kas savaitę, po kiekvieno Vyriausybės posėdžio.

Per V.Vasiliauską glaudžius ryšius su Prezidentūra užmezgusi advokatų kontora LAWIN už didelius pinigus buvo samdoma teikti teisines paslaugas rengiant viešuosius pirkimus energetikos srityje.

Keistas sutapimas – D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Romas Švedas buvo energetikos viceministras tuo metu, kai energetikos projektų konsultantams buvo išleistos didžiulės teisėsaugą sudominusios sumos.

Prokurorams įtarimų sukėlė 2010–2012 m. vykdyti Ignalinos atominės elektrinės (AE) ir Visagino atominės elektrinės skelbti konkursai. Pažeidimų skelbiant teisinių bei viešųjų ryšių paslaugų konkursus jau anksčiau buvo nustačiusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

VPT specialistai išsiaiškino, jog prieš trejus metus už šias paslaugas Visagino AE britų advokatų bendrovėms sumokėjo per 20 milijonų litų.

VPT elektrinei nurodė nutraukti tris įtarimų kėlusias sutartis – dvi su britų teisininkais, vieną – su Lietuvos viešųjų ryšių agentūra.

Buvusios Vyriausybės energetikos strategiją tyrusios Seimo laikinosios komisijos pirmininko Artūro Skardžiaus duomenimis, Visagino AE pasirinko itin brangias Didžiosios Britanijos teisininkų kontoras: „NM Rothschild & Sons Limited“, „Herbert Smith“ ir kitas.

Pareigūnų žiniomis, tuometis Visagino AE projektų valdymo direktorius Tadas Matulionis lankėsi Didžiojoje Britanijoje dar prieš paskelbiant konkursą dėl teisinių konsultacijų. Todėl kilo įtarimų, kad advokatų kontora „NM Rothschild & Sons Limited“ galėjo būti pasirinkta iš anksto.

Šiai bendrovei sumokėti pinigai sudomino ir prokuratūrą.

Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris atkreipė dėmesį, jog 2011-aisiais bendrovei „NM Rothschild & Sons Limited“ galėjo būti neteisėtai sumokėtas sėkmės mokestis – 2,55 milijono eurų (8,79 mln. litų).

Toks mokestis konsultantams skirtas neva kaip atlygis už sutarties su „Hitachi“, Visagino AE statytojais, sėkmingą pasirašymą.

Tačiau sutartis juk nebuvo pasirašyta, tad už ką ir kam iš tiesų atiteko sėkmės mokestis?

Tyrimą pradėjęs ir dėl jo generalinio prokuroro Dariaus Valio spaudimą ne kartą pajutęs K.Vagneris neatmetė galimybės, kad Ignalinos AE uždaryti ir Visagino AE statyti numatytos lėšos tik formaliai buvo skirtos Didžiosios Britanijos teisininkų bendrovėms. Faktiškai jos galėjo atsidurti lietuvių rankose.

Kad konkursus, kurių vertė kartais siekdavo ir 5 milijonus litų, laimėdavo tos pačios advokatų bendrovės, keista pasirodė ir Seimo komisijos pirmininkui A.Skardžiui.

„Visų šių konkursų favoritė yra garsioji LAWIN ir dar kelios kontoros.

Bet kai komisija dabar pareikalavo konkrečių jų darbų atlikimo aktų, pasirodo, nieko nėra“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje neseniai kalbėjo politikas.

Advokatų kontora LAWIN „Lietuvos rytui“ atsakė negalinti atskleisti savo vaidmens teisinių paslaugų pirkimo istorijoje, nes ją varžo susitarimai dėl informacijos slaptumo.

„Apgailestaujame, kad negalėsime atsakyti į jūsų klausimus, nes jie susiję ne tik su mumis, bet ir su mūsų klientu. Mums yra taikomos labai griežtos konfidencialumo taisyklės.

Advokatų etikos kodeksas draudžia atskleisti bet kokią su klientu susijusią informaciją, įskaitant suteiktų paslaugų pobūdį ar sutarties sąlygas“, – teigė LAWIN rinkodaros vadybininkė Jolanta Bareikienė.

Panašūs viražai vyko ir uždarant Ignalinos AE. 2011 metais Ignalinos AE vadovai už 25,5 milijono litų pasamdė britų teisės konsultantų bendrovę „Taylor Wessing“, kad padėtų derėtis su elektrinės uždarymo darbus vykdžiusia bendrove „Nukem“.

Teisininkų pagalbos prireikė tuomet, kai „Nukem“ pareikalavo papildomų lėšų už radioaktyviųjų atliekų ir kietojo kuro saugyklų statybą.

„Taylor Wessing“ per derybas pavyko įrodyti, kad „Nukem“ reikalavimai negali viršyti 35 milijonų eurų (per 120 mln. litų) sumos.

Tačiau iniciatyvą iš britų netrukus perėmė Lietuvos advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ advokatas Vilius Bernatonis, anksčiau dirbęs Ignalinos AE teisės konsultantu.

2011-ųjų gruodį Ignalinos AE uždarymo darbus atlikusiai bendrovei buvo įteikta maloni dovana – sumokėta 72,9 milijono eurų (apie 251 mln. litų).

Bendrovė „Nukem“ uždirbo daugiau pinigų nei reikalavo, o britų konsultantams „Taylor Wessing“ be reikalo buvo sumokėti 25,5 milijono litų. Kodėl buvo pakeistos sutarties sąlygos su bendrove „Nukem“, dabar aiškinasi Vilniaus apygardos prokuratūra.

„Su Ignalinos AE uždarymu susiję darbai įklimpo, Visagino AE statyba taip pat skendi miglose. Šis ir kiti atvejai rodo, kad užsienio konsultantų kompanijos galbūt buvo pasitelkiamos tik kaip priedanga.

Konsultantams iššvaistyta 252 milijonai litų, o rezultatų nepasiekta“, – kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas A.Skardžius.

Ar nukentėjo ekonominės krizės laikais milijonus žarstę įmonių vadovai ir jų globojami teisininkai? Ne! Atvirkščiai – jie įsitaisė minkštose kėdėse.

Prezidentės patarėjo N.Udrėno globojamas tuometis Visagino AE projektų vadovas T.Matulionis tapo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto vadovu.

„Klaipėdos naftos“ antrinės bendrovės LITGAS, atsakingos už dujų tiekimą terminalui, generaliniu direktoriumi paskirtas ranka rankon su T.Matulioniu dirbęs Dominykas Tučkus. Jis – buvęs Ignalinos AE Ekonomikos skyriaus vadovas.