KT sekmadienį nusprendė nenagrinėti paklausimo dėl Seimo
rinkimų įstatymo pažeidimo, kai vietoj iš parlamento pasitraukusio
Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho Seimo nario įgaliojimai
buvo pripažinti Gintarui Tamošiūnui.
„Atsižvelgiant į tai, kad lieka neišspręsta problema tais
atvejais, kai KT neturėdamas galimybių neįsigilino visiškai į
situaciją ir priėmė sprendimą, kuris, kaip pasirodė po to, ne
visai atitinka faktines aplinkybes, turbūt pačiam KT tai lieka
neišspręstu klausimu, kurį vis tiek vienaip ar kitaip reikės
vertinti“, - BNS komentuodamas KT sprendimą sakė V.Gapšys.
„Garsioji byla (balsų pirkimo - red.) pasibaigs, ten bus
priimti sprendimai, kurie turi tam tikrą teisinę galią, todėl aš
manau, kad KT turės atsižvelgti ir į kitų teismų priimtus
sprendimus ir priimti atitinkamai savo išvados korekcijas, kad vienas
kitam neprieštarautų“, - tvirtino Darbo partijos frakcijos
seniūnas.
Pasak jo, konstitucinė doktrina numato galimybę peržiūrėti KT
išvadą.
„Konstitucinis Teismas viename iš savo nutarimų yra
pasisakęs, kad tam tikrais atvejais, esant konstituciniam pagrindui,
išvadą galima būtų peržiūrėti. Tikriausiai kils diskusija, koks
tas konstitucinis pagrindas turi būti. Šiuo atveju mes
Konstituciniam Teismui bandėm padėti, galbūt jiems 72 valandų
terminas, per kurį jie vėl turėjo atsakyti, pasirodė per mažas,
nesugebėjo peržiūrėti tų aplinkybių ar panašiai, ateityje, aš
manau, kad tas klausimas vis tiek bus iškilęs“, - kalbėjo
„darbietis“.
Taip pat jis tvirtino, jog partiją tenkina situacija, kai
V.Uspaskicho vietą parlamente užims G.Tamošiūnas. „Artimiausiu
metu Seimo nariu prisieks G.Tamošiūnas, tai buvo irgi mus
tenkinantis variantas, nes tai mūsų frakcijos gretas papildysiantis
asmuo“, - sakė V.Gapšys.
Birželio 5 dieną Seimas valdančiųjų balsais priėmė
kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuriuo klausta, ar vietoj
pasitraukusio Darbo partijos nario V.Uspaskicho Seimo nario mandatą
pripažinus G.Tamošiūnui nepažeistas įstatymas.
Paklausimą inicijavęs Darbo partijos frakcijos seniūnas
V.Gapšys kėlė klausimą, ar nebuvo pažeista tikroji rinkėjų
valia, anksčiau Seimui iš rinkimų sąrašo išbraukus balsų
pirkimo skandale minėtus Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę,
Joną Pinskų bei Vytautą Gricių.
Paklausimo tekste jis pažymėjo, kad minimi „darbiečiai“
netapo įtariamaisiais byloje, šie kandidatai buvo išbraukti iš
Darbo partijos kandidatų sąrašo eilės „dėl veiksmų, kurių jie
nepadarė“.
Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę pripažino
nutrūkusiais į Europos Parlamentą išrinkto V.Uspaskicho
įgaliojimus, o mandatą pripažino G.Tamošiūnui. Į šią vietą
būtų pretendavusi Ž.Pinskuvienė, bet KT anksčiau pripažino
neteisėtu Seimo nutarimą, kuriuo buvo atstatyta jos vieta rinkimų
sąraše.
Minėtus „darbiečius“ Seimas 2012 metais po rinkimų
pažeidimus įvertinusio KT sprendimo išbraukė iš rinkimų
sąrašo, tad trys iš jų neteko galimybės tapti parlamentarais. Jie
minėti balsų pirkimo skandale, tačiau baudžiamojoje byloje buvo
tik liudytojai. „Darbiečių“ iniciatyva naujoji valdančioji
dauguma reabilitavo minimus politikus ir grąžino juos į rinkimų
sąrašą, bet po KT pastarojo sprendimo šis nutarimas neteko galios.
