Grigiškėse, buvusiame Salų kaime, gyvenanti Jolanta Kolesnikova lenkdama pirštus mėgino tiksliai suskaičiuoti, kiek kirto per kišenę jos užsispyrimas neišardyti tvoros prie Vokės upės.
Pakrantėje prie J.Kolesnikovos sklypo tvoros nėra. Kaip ir šalia kaimynų valdų.
„Labiausiai tuo džiaugiasi tikrai ne poilsiautojai. Sulindę į krūmus prie pat vandens iki vėlumos puotauja girtuokliai, arčiau namų persikraustė narkomanai“, – pasakojo J.Kolesnikovos kaimynas Virginijus.
Atsisakė pirkti namą
J.Kolesnikova, gavusi registruotą laišką, šią savaitę lankėsi Vilniaus aplinkos apsaugos agentūroje. Važiavo pas tikrintojus ji jau antrą kartą, nes pirmąjį nesulaukė inspektoriaus.
Dvi kelionės su dviem persėdimais pensininkės piniginei – ne pats didžiausias smūgis.
Tiesa, Grigiškių gyventojai aplinkosaugininkai skyrė minimalią baudą – 250 litų, nes moteris neprieštaravo, sutiko su pažeidimu, pažadėjo tvorą išardyti. Šiaip bauda gali siekti iki 1000 litų. J.Kolesnikovos pensija – tik 650 litų.
Tvorą su pagalbininkais J.Kolesnikova išardė iškart po inspektoriaus apsilankymo. Nors tai nekainavo – geri kaimynai padėjo.
Bet koks yra didžiausias nuostolis, paaiškėjo prieš kelias dienas. J.Kolesnikova namą, prie kurio buvo nelemtoji tvora, ketino parduoti. Buvo atsiradęs pirkėjas, su kuriuo jau sukirto rankomis. Tačiau sužinojęs apie išardytą tvorą jis paskambino ir atsisakė pirkti namą.
„Žmogus man tiesiog rėžė į akis: „Argi tai rami vieta, jei pakrantėje girtuokliai ir valkatos renkasi?“ – skundėsi J.Kolesnikova, kuriai teks toliau mokėti namo statybai kažkada paimtos paskolos palūkanas bankui, ieškoti kito pirkėjo.
Išmeta šiukšlių maišus
Nors teritorija buvo aptverta nelegaliai, J.Kolesnikova ją tvarkydavo – nupjaudavo žolę, praretindavo krūmokšnius. Dabar, kai tvoros nėra, moteris daugiau nebesistengia, tik šiukšles iš įpratimo surenka.
Šiukšlių palieka ne tik girtuokliai. Keliu važiuojantys Grigiškių gyventojai sustoja ir į krūmus švystelėti maišus.
Bet labiausiai J.Kolesnikovai pikta ne dėl to. Tvora nuo Vokės upės buvo per 7 metrus, bet tai – per mažas atstumas. Tad 3 ar 4 metrus teko ardyti.
„Pakrantėje buvo takas, juo vaikščiojo žvejai. Jie – ne tokie žmonės, kad vogtų. O dabar – nebesaugu“, – atsiduso moteris.
Nubaus ir savivaldybę
Aplinkosauginė akcija „Tvora“ prasidėjo gegužės pradžioje. Iki tol buvo raginimai geranoriškai išardyti tvoras, ribojančias priėjimą prie vandens telkinių pakrančių. Daugelis juos išgirdo ir arčiau nei 10 metrų nuo vandens telkinių tvorų nebeliko net prie neteisėtomis užtvaromis pagarsėjusių ežerų.
Aplinkosaugininkai net įsteigė Karštąją tvorų liniją – paskambinus nurodytu telefono numeriu galima įskųsti kaimyną.
Tiesa, tvorą galima ir palikti, bet per mėnesį už vieną jos metrą teks mokėti po 500 litų.
Apsilankę Naujojoje Vilnioje, iš žmonių, gyvenančių prie Vilnios, aplinkosaugininkai išgirdo įvairiausių pasiteisinimų. Vieni aiškino, kad tvora pastatyta seniai mirusių giminaičių, kiti tikino, kad aptverdami sklypą saugojasi nuo bebrų.
Dūmų gatvėje gamyklos teritoriją juosianti tvora buvo prie pat upės kranto. Išsiaiškinę, kad žemė yra valstybinė, tikrintojai privalomąjį nurodymą išardyti tvorą surašė Vilniaus savivaldybei. Inspektoriai nuolaidų nedarys – jeigu tvora nebus nuversta, savivaldybė mokės po 500 litų per mėnesį už kiekvieną tvoros metrą.
Nepajudins nė piršto
Nors tikrintojai buvo uolūs, Grigiškėse pastebėjo ne visas tvoras.
Net keli sklypai prie Vokės užtverti akivaizdžiai per arti.
„Taip, iki vandens 3–4 metrai, bet takas yra.
Juo ne tik žvejai naudojasi. Taku į autobusų stotelę eina kaimynai. Ir visi patenkinti. Tad už ką bausti?“ – širdo prie upės gyvenantis Kazimieras.
Tvorai pamatus prieš trisdešimt metų liejo Kazimiero tėvas. Už jos prie namo – gražiai prižiūrėtas daržas. Vyriškis tvirtino, kad surenka šiukšles ir neaptvertoje pakrantėje, pjauna žolę.
Kazimieras prisipažino tikrintojų dar nesulaukęs. „Jeigu ateis ir pasakys, kad reikia griauti tvorą, daugiau nė piršto nepajudinsiu. Netvarkysiu pakrantės, nepakelsiu nė šiukšlės“, – žadėjo Grigiškių gyventojas.
Saugo retus augalus
Nors priėjimą prie vandens telkinių draudžiama užtverti tvoromis, jeigu to reikia gamtos labui, taikoma išimtis.
Viena tokių išimčių – tvora prie Balsio ežero. Ji pastatyta siekiant apsaugoti plačialapės klumpaitės, labai reto gegužraibinių šeimos augalo, populiacijos būklę.
Balsio ežero pietrytinės pakrantės plačialapės klumpaitės apsaugos veiksmų plane numatyta, kad jos augavietei apsaugoti turi būti įrengta 1,8 metro aukščio ir ilgesnė kaip 750 metrų tinklo tvora su rakinamais vartais. Raktai saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje ir Verkių girininkijoje.
Siekiant apsisaugoti nuo vandalų, niokojančių tvorą ir informacinius stendus, įrengtos pažeidėjus fiksuojančios kameros, kurios jų nuotraukas persiunčia darbuotojams.
Pagal šias nuotraukas identifikavus pažeidėjus, jiems bus taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
